Mamos, kuri būdama 30 metų mirė nuo retos akių vėžio formos, skrodimas užfiksuotas televizijos kanalo „Channel 4“ dokumentiniame filme. Toni Crews drąsiai atidavė savo kūną mokslui, kad padėtų kovoti su šia liga.
Tikimasi, kad ši laida padės „šviesti milijonus“ ir išsaugoti Toni atminimą. Toni tikėjosi, kad atsisakius anonimiškumo, jos atminimas liks gyvas dar daugelį metų, rašo mirror.co.uk.
Be to, filme pateikiamas jaudinantis ir įkvepiantis pasakojimas apie jos kovą su ašarų liaukos vėžiu, kuris nusinešė jos gyvybę.
Atkūrė dienoraščio įrašus ir laiškus
Dokumentiniame filme „Mano miręs kūnas“ galima išgirsti, kaip Toni pati pasakoja savo istoriją, nes balsą atkurianti technologija leido atkurti dienoraščio įrašus ir laiškus, kuriuos ji rašė šeimai ir draugams.
Itin jaudinanti akimirka, kai ji paaiškino, kad sprendimas paaukoti savo kūną mokslui privertė ją pasijusti laiminga. Toni sakė: „Tai suteikia man ramybę dėl ateities“.
Dviejų vaikų mama iš Dilio, Kento grafystės, mirė 2020 m., būdama 30 m., nuo labai retos formos vėžio. Diagnozė jai buvo nustatyta dar 2016 m., jai buvo pašalinta dešinė akis. Liga atsinaujino 2018 m., tačiau net po mirties Toni skleidžia žinią apie šią ligą.
Jos tėvai Jo ir Jason‘as Crews‘ai papasakojo, kad jie buvo pasiryžę įgyvendinti paskutinį dukros norą, nes ji tvirtai žinojo, kad nori būti prisiminta dėl tokio poelgio.
Filme rodomas pilnas kabinetas studentų, kurie stebi kaip Braitono ir Sasekso medicinos mokyklos anatomijos katedros vedėja, profesorė Claire Smith veda praktinių užsiėmimų ciklą, kurio metu tiria įvairias Toni kūno dalis.
Į šį nepaprastą dokumentinį filmą įtraukti interviu su jos tėvais, seneliais, broliais, seserimis, bičiuliais, jo tikslas – iš arčiau supažindinti žiūrovus su tuo, kaip tiriami vėžiniai susirgimai ir kaip jie veikia organizmą.
Jaudinosi net profesorė
Profesorė C. Smith pripažįsta, kad ji „jaudinosi“, nes dar niekada nėra atlikusi panašaus skrodimo. Ji paaiškino: „Mums teko didelė garbė tyrinėti onkologines ligas, pasitelkiant Toni donuotą kūną.
Į šio dokumentinio filmo filmavimą galėjome pakviesti daugiau nei tūkstantį studentų, įskaitant slaugytojus, paramedikus ir neurologus, kurie galbūt niekada nė nesužinotų apie šį vieną iš milijono vėžio atvejų.
Toni kūno paaukojimas mokslui nesibaigia šiuo dokumentiniu filmu. Jos kūnas dar daugelį metų bus naudojamas mūsų studentų ir gydytojų mokymosi tikslais.“
Profesorė Smith sako tikinti, kad jos komandos tyrimai leis Toni tėvams „didžiuotis“. „Channel 4“ redaktorė Anna Miralis sakė, kad kitą mėnesį pasirodysiančiame filme pasakoja „vieną intymiausių istorijų, kaip jauna mama drąsiai kovojo už savo gyvybę prieš retą vėžio formą“.
Ji pridūrė: „Paaukojusi savo kūną mokslui, Toni Crews suteikė mums nepaprastą ir unikalų žvilgsnį į ligos vystymąsi. O jos balsas, kuriuo skamba dienoraščio įrašai, laiškai ir įrašai socialiniuose tinkluose, užtikrina, kad filmas kupinas šilumos ir dosnumo, kurio niekada netrūko pačiai Toni.“
Filmo pradžioje Toni prisipažįsta, kad mirtina diagnozė buvo didžiulis šokas, tuomet jai dar nebuvo nė 30-ies. Tačiau ji nori, kad visi ją prisimintų kaip pozityvų žmogų, kuris mėgo juoktis su draugais ir dievino ledus.
Filmas baigiasi širdį virpinančiais žodžiais, kuriuos ji parašė savo vaikams, primindama jiems, kad jie būtų geri ir laimingi bei pridūrė, kad mylės juos amžinai.
