Ji buvo vyresnė už moterį, įrašytą į rekordų knygą, kuri mirė praėjusi mėnesį, kaip manoma, būdama 128 metų.
Koku vardas pateko į laikraščių antraštes, o ji visada sakė, kad per savo gyvenimą nebuvo nugyvenusi nė vienos laimingos dienos, rašo mirror.co.uk.
Jos anūkas Iliya Abubakarovas sakė, kad mirties dieną savo namuose viename Čečėnijos kaime ji, kaip ir įprasta, vakarieniavo.
„Ji juokavo, kalbėjo. Tada ji staiga pasijuto blogai, skundėsi skausmu krūtinėje. Mes paskambinome gydytojui, mums pasakė, kad jai nukrito kraujospūdis, buvo suleistos injekcijos.
Tačiau jos nepavyko išgelbėti. Ji mirė ramiai, visiškai sąmoninga, melsdamasi“, – pasakojo anūkas.
Sulaukė 129-erių
Ji buvo palaidota gimtajame Bratsko kaime, ją pergyveno penki anūkai ir 16 proanūkių. Musulmonė, gimusi prieš karūnuojant paskutinį carą Nikolajų II, nugyveno itin ilgą gyvenimą.
Teigiama, kad jos gimimo data yra 1889 m. birželio 1 d., kai Didžiosios Britanijos soste dar sėdėjo karalienė Viktorija.
Tačiau jos pase buvo nurodyti tik gimimo metai, tačiau tiksli diena ir mėnuo – ne. Praėjusiais metais transliuotame liudijime ji emocingai pasakojo apie siaubingą dieną, kai Stalinas masiškai deportavo jos tautiečius į Kazachstano stepes.
Ji pasakojo, kaip žmonės mirė gyvuliniuose vagonuose, o jų kūnai būdavo išmetami ir juos suėsdavo alkani benamiai šunys. Jei jos nurodomas amžius teisingas, tada jai buvo 54 metai.
Ji 13 metų buvo ištremta, o po Stalino mirties buvo leista grįžti į gimtąjį Kazachstaną. Kai ji grįžo, daugybę namų buvo užgrobę rusai, todėl ji pati ėmėsi statyti sau namus, skųsdamasi, kad jos vyras „per daug tingus“ šiam darbui.
Ji pripažino, kad, nepaisant jos teiginių, kad negyveno laimingo gyvenimo, diena, kai grįžusi iš tremties įsikėlė į savo pačios rankomis pastatytą namą, buvo laiminga.
Paklausta apie savo ilgaamžiškumo paslaptį, anksčiau ji sakė: „Tai buvo Dievo valia. Aš nieko nedariau, kad tai įvyktų.
Matau žmones, kurie sportuoja, valgo tik tam tikrą maistą, palaiko gerą fizinę formą, bet aš neįsivaizduoju, kaip nugyvenau tiek metų.“
Ji sako, kad jos ilgo gyvenimo receptas buvo raugintas pienas, tačiau ji vengė mėsos ir sriubos.
Ji klausė: „Kodėl Alachas davė man tokį ilgą gyvenimą ir tiek mažai laimės? Jau seniai būčiau mirusi, jei ne Alachas, kuris laikė mane ant savo rankų.
Sunku gyventi, kai visi, kuriuos pažinojai, seniai mirė. Ir labai baisu mirti, kad ir kokio amžiaus bebūtum.“
