„Palangos Birutės parkas šiandien liūdi. Ne tik parkas – liūdi visa Palanga ir palangiškiai, sunku rinkti žodžius ir man“, – skelbiama įraše.
Dirbo 43 darbo metus
Š. Vaitkus socialiniame tinkle rašo, kad Antanas Sebeckas buvo ramus ir ištikimas bendražygis, buvęs Savivaldybės tarybos narys ir ilgametis Birutės parko vadovas.
Pasak vyro, jis daugiau nei keturis dešimtmečius rūpinosi šiuo unikaliu gamtos kampeliu, gyveno pagal jo ritmą ir puikiai pažinojo bei mylėjo kiekvieną medį, taką ir žiedą.
„Antano rankos ir širdis ne tik puoselėjo želdynus – jis parkui dovanojo savo gyvenimą. „Kai prisilieti prie augalo, turi jį suprasti ir įsivaizduoti, kuo jis taps po metų ar dešimtmečio, nes augalas – gyvas“, – sakydavo Antanas, išsiskyręs nepaprastu jautrumu gamtai ir gebėjimu įžvelgti grožį net ten, kur kiti matė tik chaosą.
Per daugiau nei 43 darbo metus jis pažino parką iki menkiausių smulkmenų, žinojo kiekvieno medžio istoriją ir jautė jo poreikius lyg senas bičiulis“, – rašo Š. Vaitkus.
Pasak Palangos miesto mero, savo karjerą parke Antanas pradėjo nuo sodininko ir fitopatologo darbo, nuosekliai kėlėsi pareigose ir tapo ilgamečiu Palangos botanikos parko (vėliau pervadinto Birutės parku) vadovu. Jo akyse parkas ne tik keitėsi – jis augo, klestėjo ir tapo vienu iškiliausių kraštovaizdžio architektūros kūrinių Lietuvoje.
Liūdi bendruomenė
„Antano rūpestis parku visada buvo daugiau nei darbas. Tai buvo jo gyvenimo prasmė. Jo vedami parką kūrę žmonės išlaikė E. F. André sumanymų dvasią. Antanas sugebėjo išlaikyti pusiausvyrą tarp pagarbos istorijai ir būtinų pokyčių.
Kai Birutės parką lankė tarptautiniai svečiai – prezidentai, menininkai, net karališkosios poros – Antanas pasitikdavo juos su šypsena ir išmintimi, papasakodamas unikaliausias parko istorijas. Jis buvo ne tik šio parko puoselėtojas, bet ir gyva jo enciklopedija“, – gražių žodžių negailėjo Palangos meras.
Įraše taip pat priduriama, kad Antanas Sebeckas buvo žmogus, kuris kalbėjo su parku, klausėsi jo ir suprato, ko jam reikia:
„Jo šviesa liks kiekviename Birutės parko kampelyje – nuo atokaus suolelio, kur ilsėdavosi poetas Justinas Marcinkevičius, iki didžiųjų tvenkinių, atspindinčių šimtamečių medžių šakas.
lsėkis ramybėje, Antanai. Palangos parkas visada alsuos Tavo meile ir rūpesčiu. Nuoširdžiausia užuojauta žmonai ir vaikams“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
