Apie skaudžią netektį pranešė Radviliškio rajono savivaldybė, skyrusi velionei šiltus rašytojo Broniaus Radzevičiaus žodžius.
„Laikas nelaukia, pralekia. Tai, dėl ko dabar kremtiesi, taps niekai. Gera daryk. Iš kiekvieno mirksnio imk, kiek gali paimti. Visa paimk. (B. Radzevičius, „Priešaušrio vieškeliai“).
Atrodo, kad Broniaus Radzevičiaus žodžiai parašyti kaip tik apie Sofiją Adomaitienę. Ji tokia ir buvo – iš kiekvieno mirksnio ėmė tiek, kiek galėjo paimti. Dirbo negailėdama savęs. Darė gera. Jos gyvenimą galima būtų palyginti su žvake: žvakė nušviečia tamsą, tačiau pati sudega“, – dalinosi kolegos.
Mirusią mokytoją prisimena šiltais žodžiais
S. Adomaitienė gimė 1949 m. balandžio 7 d. Kretingos rajone, 1967 m. baigė Kretingos 1-ąją vidurinę mokyklą, vėliau studijavo Vilniaus valstybiniame universitete, kurį baigė 1972 m. ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos specialybę.
Nuo 1980 m. ji dirbo Radviliškio 3-ojoje vidurinėje, vėliau Vaižganto mokykloje, nuo 1996 m. – Vaižganto gimnazijoje, kurį laiką taip pat dirbo Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.
„Sofija buvo ypatinga lietuvių kalbos ir literatūros Mokytoja: kūrybinga, iniciatyvi, turinti išskirtinį savo darbo stilių, reikli ir sau, ir savo mokiniams. Niekada neapsiribojo vien darbu pamokoje – Jai nuolatos rūpėjo plėsti savo ir mokinių kultūrinį akiratį, dalyvavo įvairiose konferencijose, dalijosi savo darbo patirtimi rajone ir respublikoje, skaitė pranešimus, publikavo straipsnius rajono ir respublikos laikraščiuose, vadovavo Radviliškio rajono lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodiniam būreliui.
Sofijos Adomaitienės mokiniai, jau iš tam tikro atstumo prisimindami mokyklą, akcentavo Mokytojos užduodamus aukšto lygio klausimus, orientuotus į prasmės paieškas. Mokiniai juto pasitikėjimą jų išgalėmis įžvelgti, mąstyti, įvertinti ir pasirinkti. Skatinami Mokytojos dalyvavo Jaunųjų filologų, kituose konkursuose rajone ir respublikoje, aktyviai dalyvavo Jos vadovaujamoje Jaunųjų maironiečių veikloje“, – šiltais žodžiais prisimenama mokytoja.
Atmintyje liks ne tik darbas mokykloje, bet ir kitos veiklos, kurios tapo neatskiriama gyvenimo dalimi:
„Sofijai Adomaitienei rūpėjo ne vien mokykla. Atgaivą sielai ji rasdavo puoselėdama savo sodybą. 2007 metais, kai buvo kuriama Radviliškio rajono Karčemų kaimo bendruomenė, ji buvo viena iš iniciatorių, keletą metų dirbo šios bendruomenės pirmininke, net ir persikėlusi gyventi į Kretingą liko šios bendruomenės Garbės nare.
Su vyru Pijumi Sofija užaugino du vaikus: dukrą Birutę ir sūnų Mindaugą. Savo namų šiluma ir meile dalijosi su Rasa Prascevičiūte, kuriai prireikė saugaus prieglobsčio, kai 1983 metų vasarą per nelaimingą atsitikimą buvo nupjautos, o vėliau sėkmingai prisiūtos kojos.
Sofija buvo stipri moteris. Bet gyvenimas buvo stipresnis. Su juo nepasigalynėsi. Tačiau šviesių pėdsakų draugų ir kolegų atmintyje niekas nepajėgs ištrinti.“
Pranešama, kad velionė pašarvota Padvarių km., Kretingos r. laidojimo namuose „Rimtis“, Dangaus salėje. Laidotuvės penktadienį, gruodžio 15 dieną, 14 valandą.
