LSMU Kauno ligoninėje baigianti stacionarios reabilitacijos kursą 79 metų Irena teigia paliekanti šią gydymo įstaiga su viltimi sugrįžti į normalų gyvenimą.
„Dėl koronaviruso sukelto plaučių uždegimo ligoninėje praleidau beveik mėnesį, prireikė ir deguonies kaukės. Grįžusi namo nuolat jaučiau silpnumą, dusulį, sunkiai vaikščiojau, reikėjo nuolatinės dukros priežiūros ir jau maniau negalėsianti gyventi viena kaip iki ligos. Tačiau po reabilitacijos grįžtu su visai kita nuotaika, jaučiuosi atgavusi didesnę dalį turėtų jėgų“, – džiaugėsi Irena.
Pasekmės būna sunkios
COVID-19 reabilitacijos paslaugas teikia du LSMU Kauno ligoninės padaliniai: Šilainiuose, Josvainių g. 2 esantis Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyrius ir Šančiuose, Hipodromo g. 13 įsikūrusi Reabilitacijos klinika.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos II skyrius vedėjos Dianos Milonienės teigimu, Šilainiuose esančiame padalinyje persirgusieji COVID-19 ir sugrįžę į ligoninę reabilitacijai šiuo metu sudaro net du trečdalius visų reabilitacijos paslaugas gaunančių pacientų.
„Pas mus reabilituojami persirgę vidutine ir sunkia koronaviruso ligos forma, kai žmogui prireikė gydymo ligoninėje. Jie pasekmes jaučia ir įveikę virusą – reabilitacijai atvyksta labai nusilpę, prasto fizinio pajėgumo, su sutrikusia plaučių funkcija žmonės“, – pasakojo vedėja.
Dažniausiai išsakyti pacientų nusiskundimai – dusulys, kosulys, fizinio krūvio netoleravimas, didelis nuovargis, bendras silpnumas, miego sutrikimas. Daugiausiai liga išvargina vyresnio amžiaus žmones. Jiems paūmėja gretutinės ligos, sutrinka pažintinės funkcijos, suprastėja atmintis, dėmesio koncentracija, kankina psichologinės problemos, nemiga.
„Todėl pas mus darbuojasi įvairių specialistų komanda: gydytojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, psichologai, masažuotojai, logoterapeutai“, – teigė D. Milonienė.
Taikoma daug procedūrų ir pratimų
Sunkiausiomis formomis persirgusiems pacientams po intensyvios terapijos, kai reikėjo intubuoti ir dirbtinai ventiliuoti plaučius, tenka atstatyti pilnavertę rijimo funkciją, logoterapeutai padeda atlikti balso tembrą lavinančius pratimus. Daugumai kitų buvusių COVID-19 pacientų kineziterapijos užsiėmimų metu atliekami fiziniai pratimai, skirti palaipsniui didinti fizinį pajėgumą, gerinti kvėpavimo funkciją, stiprinti krūtinės ląstos, pečių juostos raumenis, skiriami gydomieji ir vibraciniai masažai, kitos procedūros.
Kaip sakė Reabilitacijos klinikos vadovė Daiva Pažėrienė, kineziterapijos pratimai yra derinami su paciento kasdiene veikla, kad pacientas kiek įmanoma greičiau sugrįžtu į buvusį įprastą aktyvumą. „Reabilitacijos metu yra taikomos ir fizioterapinės procedūros, lengvinančios atsikosėjimą, gerinančios kraujotaką: magnetoterapija, lazerio, poliarizuotos šviesos procedūros ir kt. Esant poreikiui, skiriamos psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos. Rekomenduojama tęsti išmoktus kineziterapijos pratimus namuose“, – pasakojo D. Pažėrienė.
Kam skiriama reabilitacija?
20 dienų reabilitacija stacionare skiriama pacientams, kurie gydyti ligoninėje dėl COVID-19 komplikacijų ir jiems po to pasireiškia liekamieji ligos požymiai: varginantis dusulys, nuovargis, silpnumas, skausminis sindromas ir kiti simptomai.
Pacientams, kuriems nustatytas pokovidinis sindromas su liekamaisiais simptomais (dusulys, silpnumas, nuovargis) ir kurie taip pat gydėsi stacionare, būtų rekomenduojama 14 dienų ambulatorinė reabilitacija, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
COVID-19 persirgę pacientai, kurie nebuvo gydyti stacionare, bet juos vargina liekamieji ligos simptomai gali gauti pirmo etapo ambulatorines medicininės reabilitacijos paslaugas LSMU Kauno ligoninės poliklinikose. Tam reikia šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo. Šiems pacientams skiriamas masažas, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija.
Tiek stacionarinė, tiek ambulatorinė reabilitacija teikiama ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo paciento išrašymo iš ligoninės. Reabilitacijos paslaugos persirgusiems COVID-19 gali būti skiriamos iškart be pirmojo etapo, tai yra be ambulatorinių paslaugų. Tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, visapusiškai įvertinęs paciento sveikatos būklę, gali skirti atitinkamą medicininį reabilitacinį gydymą.
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad siuntimai medicininės reabilitacijos paslaugoms, teikiamoms po COVID-19 ligos, neribojami ir nėra įtraukiami į sutartyje su teritorine ligonių kasa nustatytą bendrą asmens sveikatos priežiūros įstaigai skiriamų medicininės reabilitacijos siuntimų skaičių. Visos šios medicininės reabilitacijos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Pacientams, kuriems po COVID-19 ligos vyrauja naujai atsiradę neuropsichiatriniai simptomai (pažintinių funkcijų, miego ir kiti organiniai psichikos sutrikimai) arba pokovidinis sindromas su liekamaisiais neuropsichiatriniais simptomais (pažintinių funkcijų sutrikimas, asteninis sindromas, nuovargis, organinė nemiga ir kt. organiniai psichikos sutrikimai) yra rekomenduojama 20 dienų stacionarinė arba 12 dienų ambulatorinė reabilitacija. Šiems pacientams minėtos reabilitacijos teikiamos ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo paciento išrašymo iš ligoninės.
