Be to, registruojama daugiau ŽIV užsikrėtimų atvejų dėl nesaugių lytinių santykių, o ne per švirkščiamuosius narkotikus, kaip anksčiau, rašoma pranešime spaudai.
Tai rodo naujausi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD), Užkrečiamų ligų ir AIDC centro (ULAC) ir Higienos instituto (HI) duomenys.
Ilgametės tendencijos rodo, kad nuo 2000 m. registruotų užsikrėtusių ŽIV dėl švirkščiamųjų narkotikų siekė 74 proc., o pradėjus taikyti žemo slenksčio paslaugas, šie skaičiai kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2008 m. proporcija naujų ŽIV atvejų šioje grupėje sumažėjo iki 44 proc., o 2019 m. – iki 34 proc. Keletas naujų ŽIV atvejų šuolių dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo buvo susiję su ŽIV protrūkiais įkalinimo įstaigose 2001-2002 m. ir 2017-2018 m., kur vis dar nėra prieinamos tokios paslaugos.
Pavyzdžiui, iš 2019 m. visų registruotų ŽIV atvejų, 79 žmonės užsikrėtė lytinių santykių metu, 48 – vartojant švirkščiamuosius narkotikus, o 24 užsikrėtimo būdas nežinomas. 2018 m. lytinių santykių metu užsikrėtė 84, vartojant švirkščiamuosius narkotikus – 55, o 21 užsikrėtimo būdas nežinomas. Negalutiniais 2020 m. 11 mėnesių duomenimis, 53 žmonės, kuriems diagnozuotas ŽIV, nurodė lytinį užsikrėtimų kelią, 25 – injekcinių narkotikų vartojimą, o 27 užsikrėtimo būdo nenurodė.
2019 m. užregistruoti 52 mirties atvejai nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, o 2018 m. – 59. Ilgametės tendencijos rodo, kad mažėja mirčių rizika.
2019 m. duomenimis, Lietuvoje fiksuojama apie 9 tūkst. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, iš kurių Vilniuje – beveik 4 tūkst., o didelės rizikos opioidų vartotojų – 7,5 tūkst., iš kurių sostinėje – 3 tūkst.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose nurodoma, kad vienam klientui per metus reikia išduoti bent 200 švirkštų ir adatų per metus, o iki 2030 m. šį skaičių padidinti iki 300. Lietuvoje vienas žmogus per metus vidutiniškai gauna tik 19-29 švirkštus.
NTAKD direktoriaus prof. dr. Renaldo Čiužo teigimu, žemo slenksčio kabinetuose teikiamos paslaugos padeda sumažinti rizikingą elgseną vartojantiems narkotines medžiagas, o tokia praktika yra grįsta mokslu ir rekomenduojama tarptautinių organizacijų.
„Vis dar tenka susidurti su nuomonėmis, kad žemo slenksčio kabinetai yra nereikalingi ir gadina vaizdą. Lietuvos ir užsienio šalių patirtis rodo, kad jų nauda akivaizdi. Mažėja ne tik žmonių, kurie užsikrečia ŽIV vartodami minėtus narkotikus - tai mažina ir mirčių nuo perdozavimo riziką. Čia ateinantys žmonės gauna ne tik keičiamas adatas, švirkštus, dezinfekcijos priemones, jiems atliekami ir greitieji atrankiniai ŽIV tyrimai, dalijami ŽIV, kitų užkrečiamų ligų testai savikontrolei, teikiamos konsultacijos“, - sako prof. dr. R. Čiužas.
Pasak jo, žemo slenksčio kabinetai yra svarbi grandis, jungianti narkotikus vartojančius gyventojus su gydymo ir socialines paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis sako, kad žalos mažinimo kabinetų veikla neapsiriboja tik profilaktinių paslaugų teikimu.
„Čia žmonės yra konsultuojami, gauna tarpininkavimo paslaugas, pavyzdžiui, stokojantiems socialinių įgūdžių specialistai padeda užsiregistruoti pas gydytoją, pasinaudoti socialinėmis paslaugomis, prireikus nemokamai gauna tvarsliavos. Be to, svarbus vaidmuo tenka mažinant stigmą ir diskriminaciją, nukreiptą prieš šiuos žmones. Deja, mes kaip nevyriausybinė organizacija pasigendame politinio palaikymo ir palankesnio visuomenės požiūrio į profilaktinį darbą su rizikos grupės žmonėmis. Visuomenės požiūris vis dar yra barjeras mažinant atskirtį“, - sako S. Kulšis.
Pasak jos, svarbų vaidmenį didinant šių paslaugų prieinamumą atlieka nevyriausybinės organizacijos, o jų indėlis matomas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.
Šiuo metu žemo slenksčio kabinetai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Visagine, Šiauliuose, Panevėžyje, Druskininkuose, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Ukmergėje.
Žemo slenksčio paslaugų projektams 2020-2023 m. įgyvendinti skirta daugiau kaip 1,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, o juos kuruoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tai tenkina 60 proc. šių paslaugų poreikio.
Lietuvoje šios paslaugos pradėtos taikyti diegiant užsienyje pasiteisinusias praktikas, padėjusias sumažinti naujų ŽIV atvejų skaičių dėl švirkščiamųjų narkotikų vartojimo. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, užsienio šalims, pavyzdžiui, Portugalijai, pradėjus taikyti žalos mažinimo ir gydymo intervencines priemones, didinant švirkštų išdavimą ir plačiau taikant pakaitinę terapiją, ženkliai sumažėjo užsikrėtimų ŽIV skaičius vartojant narkotikus.
Taip pat taikomos ir kitos priemonės, siekiant mažinti žalą ir mirčių nuo perdozavimo skaičių. Pavyzdžiui, išduodamas naloksonas į rankas, kai opioidų priešnuodžio duodama ne tik problemų turinčiam žmogui, bet ir galimiems perdozavimo liudininkams (artimiesiems, policijos pareigūnams ir kt.).
Ekspertų vertinimu, labai svarbu žemo slenksčio paslaugas plėsti ir kituose miestuose, laisvės atėmimo vietose, aktyviau įtraukiant ir galimus perdozavimo liudininkus, pavyzdžiui, policininkus.
Siekiama iki 2028 m. šių paslaugų prieinamumą padidinti iki 60 proc. rizikos populiacijos, kuris dabar yra tik 23 proc., sumažinti ŽIV plitimą per švirkščiamuosius narkotikus bent iki 2 atvejų 1 mln. gyventojų bei eliminuoti mirtis nuo perdozavimo. Tai padaryti galima didinant profilaktinių programų prieinamumą šiai rizikos grupei, mažinant teisinius barjerus, stiprinant žemo slenksčio kabinetų veiklą. Taip pat svarbu užtikrinti profilaktikos programų prieinamumą ne tik laisvėje, bet ir įkalinimo įstaigose esantiems žmonėms.
