VUL Santaros klinikų vyresnioji medicinos psichologė dr. Marija Turlinskienė pasakojo, kad jos ir kolegų darbas apima pagalbą žmogui esant ligoninėje.
„Pagrindinis psichologinės pagalbos tikslas ligoninėje yra padėti žmogui susidoroti su įvairiais psichologiniais ir emociniais sunkumais, kurie susiję su liga, gydymu, hospitalizacija“, –komentavo ji nuotolinės klinikų konferencijos metu.
Pašnekovės aiškinimu, konsultuodami psichologai siekia padėti žmogui gerinti adaptaciją gydymosi metu, dorotis su visais sunkiais jausmais ir išgyvenimais – baime, nerimu, bejėgiškumu.
„Gali būti baimės dėl medicininių procedūrų ar, jei liga netikėta, šoko reakcija. Psichologai dalyvauja ir situacijose, jei žmogui iškyla suicidinių minčių arba ketinimų“, – vardijo psichologė.
Kai kada psichologo konsultacija – būtina
Pasak medicinos psichologės Ramintos Seniūnaitės-Ramanauskienės, pagalbos iš esmės reikia, kai paciento gyvenime kažkas pasikeičia ir reikia susidėlioti, kas vyksta jo gyvenime.
„Pati dirbu neurochirurgijos centre, čia darbas labai įdomus ir dinamiškas – konsultuojame tiek pacientus, ruošiamus operaciniam gydymui, tiek sveikstančius po atliktų sudėtingų neurochirurginių operacijų. Kartu esame daugiadisciplininės komandos dalyviai tuo metu, kai atliekamos specifinės procedūros.
Pavyzdžiui, psichologo šiame skyriuje prireikė, kai atsirado poreikis operuoti su budinimu, tai yra kai galvos smegenų kalbiniuose centruose yra navikas. Norint jį pašalinti, bet nepakenkti kalbai, žmogų reikia pabudinti operacijos metu. Tiek ištyrimo prieš tokias procedūras, tiek pačios operacijos metu dalyvauja psichologas“, – pasakojo ji.
Šių specialistų pagalba būtina ir implantuojant elektrodus, kai siekiama gerinti žmogaus gyvenimo kokybę: „Pavyzdžiui, esant Parkinsono ligai implantuojami elektrodai giliosios smegenų stimuliacijos būdu, taip pat kai mažinant skausmą yra atliekama nugaros smegenų stimuliacija.
Tiek vienu, tiek kitu atveju reikalingas psichologinis ištyrimas, bet ne tam, kad „atmestume“ žmogų, bet siekiant įvertinti, procedūra turės daugiau naudos ar žalos, kaip tam tikrus sunkumus pakoreguoti, kad procedūra žmogui neštų naudą.“
R. Seniūnaitė-Ramanauskienė kartu pabrėžė, kad svarbu nepainioti žodžių „reikia“ ir „noriu“. „Dabar kalbama apie atvejus, kai reikia, bet žmogus neturi atitikti tam tikrų kriterijų, kad jam psichologinė pagalba būtų prieinama. Nereikia atsidurti didelėje krizėje tam, kad jaustum poreikį pasikalbėti su psichologu“, – pastebėjo ji.
Padeda ir paciento artimiesiems
Jei prireikia, medicinos psichologai gali konsultuoti ne tik ligoninėje besigydančius pacientus, bet ir jų artimuosius.
„Jei kalbame apie tokias situacijas, kai žmogui yra diagnozuojama kažkokia sunki būklė, pavyzdžiui, onkologinė liga, kuri paveikia visos šeimos gyvenimą, iškyla klausimų, kaip dabar elgtis, kaip bendrauti, ką sakyti ir ko nesakyti, kaip emociškai palaikyti, tuomet galimas ir toks variantas, kad konsultuojama visa šeima.
Galime konsultuoti vien artimuosius, jei jie patys sunkiai tvarkosi su tokia situacija. Pasitaiko situacijų, kai psichologus kviečia į reanimacijos skyrių, jei sergančiojo būklė sparčiai blogėja, artimieji jaučia labai stiprias emocijas, išgyvena, tuomet irgi yra galimybė pasikviesti psichologą. Taip pat, kai kalbama apie vaikus, dažniausiai tai irgi yra pagalba visai šeimai“, – kalbėjo M. Turlinskienė.
R. Seniūnaitė-Ramanauskienė atkreipė dėmesį, kad paciento sveikimui labai svarbi jo aplinka, o artimieji kitą kartą reaguoja labai audringai. „Dažnai pats pacientas konsultacijos metu sako: „Aš tai aš, bet mano artimieji taip nerimauja, važiuoja, klausinėja gydytojų. Gal galite pakalbėti su juo ar ja?“ Net patys pacientai to užklausia. Tai jei pagalba pacientui yra per pagalbą artimiesiems, ją ir teikiame“, – patikino ji.
Kad užeitų pas pacientą, psichologo gali paprašyti gydytojas
Kaip psichologai prieina iki pacientų? Specialistės ramino, kad niekas įprastai, kai to nereikalauja medicininės indikacijos, neperša psichologinės pagalbos. Vis tik stengiamasi, kad pacientai žinotų apie tokią galimybę.
„Dalyje skyrių psichologai dirba komandose kartu su gydytojais, dalyvauja vizitacijose, mato pacientus. Tas padalinys žino, kad yra toks žmogus, tad ir gydantis gydytojas, ir slaugytoja, pastebėjusi, kad žmogui sunkiau, gali paprašyti užeiti ir pabendrauti su pacientu. Taip pat ir patys pacientai, žinodami, kad yra tokia galimybę, gali pasiprašyti ir tą daro, nes informacijos prieinamumas dabar didelis, tuo pasidomi.
Tuose padaliniuose, kur psichologas nėra komandos narys, gydantis gydytojas rašo iškvietimą psichologo kaip bet kokio kito medicinos specialisto konsultacijai ir tada psichologas ateina konsultuoti paciento“, – komentavo M. Turlinskienė.
Pasak, R. Seniūnaitės-Ramanauskienės, siekiamybė ta, kad jei psichologą užeiti kviečia gydytojas, jis apie tai informuotų patį pacientą:
„Galėtų sakyti: „Matau, kad yra tam tikri sunkumų, tuos klausimus, kuriuos keli, manau, tai ne mano, o labiau psichologų kompetencija, ar sutinkate, jei pakviesiu psichologą?“ Svarbu, kad tai nevyktų už paciento akių, bet pacientas informuojamas, kad yra tokia galimybė ir psichologo atėjimas nebūtų naujiena.
Kartais būna, matome, žmogus labai ilgai guli, tai proaktyviai užeiname, prisistatome, kad čia esame, sakome, kad jei norėsite, mes užeisime. Bet pacientas turi teisę rinktis, ar tokio pokalbio nori.“
Psichologai nerašo diagnozių ir neskiria vaistų
Pasiteiravus, kiek dar gyva stigma, kai kalbama apie psichologinę pagalbą, M. Turlinskienė patikino, kad situacija keičiasi. Ji prisiminė, kad kai prieš kelis dešimtmečius pradėjo dirbti Santaros klinikose, psichologų pagalba išties daugiau buvo proaktyvi.
„Sulaukdavau reakcijų, kad „man vėžys, bet aš nedurnas“. Maždaug kaip čia susijęs psichologas ir onkologinė liga? Bet su laiku požiūris labai pasikeitė, žmonės į psichologus reaguoja žymiai ramiau. Didėja bendras sąmoningumas, žmogus supranta, kad yra holistiškai funkcionuojanti būtybė, kad problemos su sveikata atsiliepia ir emocinei savijautai.
Kaip žinia, koncentruojamės į tai, kas vyksta dabar, situaciją, susijusią su liga, žmonės dabar linkę kalbėti apie savo išgyvenimus. Aišku, susiduriame su vyresnės kartos pacientais, kurie patikina, kad žino, kas tokie esame, bet sako, kad tvarkosi, visiškai pakanka, kad gali pasimelsti, pasikalbėti su artimaisiais“, – pasakojo ji.
R. Seniūnaitės-Ramanauskienės gi atkreipė dėmesį, kad daliai žmonių vis dar iškyla klausimas, ar psichologai rašo diagnozes. „Tai noriu akcentuoti, kad psichiatrinių diagnozių psichologai tikrai nerašo, tą daro gydytojai psichiatrai, taip pat neskiriame ir vaistų“, – patikino specialistė.
Kaip suprasti, kad reikia psichologo pagalbos?
Paklausta, kada paprastai žmonėms prireikia medicinos psichologo pagalbos, M. Turlinskienė patarė atidžiai stebėti savo būklę.
„Reaguoti emociškai pakliuvus į ligoninę yra visiškai normalu. Bet visada patariame stebėti savo psichologinę būseną. Jei žmogus išgyvena, jaučia nerimą, tam tikras baimes, bet geba tai kontroliuoti, nukreipti mintis į kažkokius kitus dalykus, turi jėgų bendrauti, kalbėti, atlikti paprastus savipriežiūros dalykus, viskas yra gerai.
Bet jei tie išgyvenimai tampa labai intensyvūs, stiprūs, trikdo kasdienį funkcionavimą, nerimas toks stiprus, kad pasireiškia fiziniais simptomais – prieina iki panikos atakų, žmogui atrodo net sunku atsikelti iš lovos, sukasi mintys apie beviltiškumą, beprasmiškumą, yra nuolatinis noras verkti, žmogus izoliuojasi, neprablaško bendravimas su artimaisiais arba nuo jų kaip tik atsiribojama, tai jau yra skambutis, kad jau reikia profesionalios pagalbos“, – patarė psichologė.
Ji įspėja, kad tą stebėti turėtų ne tik patys pacientai, bet ir gydytojai, slaugytojai, artimieji.
Specialistė priminė įprastai medicinos psichologai dirba universitetinėse ligoninėse, psichiatrinėse ligoninėse, reabilitacijos padaliniuose, psichikos sveikatos centruose ir įeina į multidisciplininių komandų sudėtį, pavyzdžiui, skausmo klinikose, neurologiniuose, paliatyviosios medicinos, neurochirurgijos, onkologiniuose padaliniuose.
„Be to, nuo pernai metų birželio sveikatos ministerija patvirtino įsakymą dėl specializuotos psichologinės pagalbos prieinamumo ypač pirmą kartą diagnozavus onkologinę, neurodegeneracinę, retą ligą arba nevaisingumą. Taigi santaros klinikose ir ambulatorinėje grandyje yra teikiama medicinos psichologo pagalba“, – kalbėjo M. Turlinskienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!