Marija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) naujienų portalui tv3.lt teigė, kad dar ir šiandien negali atsigauti po visko, kas įvyko. „Mes penkias dienas gyvenome kaip kokioje pekloje, nebežinodami, kur kreiptis ir kur ieškoti, nes niekas nieko nežino – dingo mirusio žmogaus kūnas“, – sunkiai žodžius renka velionės dukra.
Moters mama gruodžio 1-ąją būtų minėjusi 89-ąjį gimtadienį, tačiau jo taip ir nebesulaukė. Marija pasakoja, kad į absurdišką situaciją šeima pateko dar anksčiau: mama skųsdavosi, kad pradėjo permušinėti širdis, „šokinėti“ spaudimas ir pulsas.
Krisdama patyrė traumą
„Brolio žmona norėjo užregistruoti mamą pas kardiologą. Medikai patarė registruotis kitame mieste, kad būtų greičiau, nes į Lazdijus rečiau atvyksta kardiologas – juokinga, bet beveik 90 metų žmogui buvo pasakyta laukti mėnesius eilėje pas kardiologą. Net nežinau, kaip tai vertinti. Juk tai – širdis, organas, be kurio gyventi niekas negali, o tokio amžiaus žmogus turi mėnesius laukti.
Maža to, žmogus dar turi turėti el. bankininkystę, kad galėtų užsiregistruoti pas mediką pakartotinai, nes paskambinus pasako, kad galima registruotis tik taip. Mano galva nepriima tokių dalykų. Seni žmonės neturi jokių el. bankininkysčių, dėl to jie negali pakliūti pas gydytoją?“, – nusivylimo neslėpė ji.
Apsilankymo pas kardiologą Marijos mama taip ir nebesulaukė. Dėl užklupusių sveikatos problemų, mama vis sakydavo, kad pradėjus šokinėti spaudimui ir pulsui, jai svaigdavo galva. Artimieji mano, kad būtent dėl to spalio 5-ąją mama parkrito ir patyrė traumą.
„Manome, kad ji prarado sąmonę, nes kai žmogus krenta sąmoningas, nori nenori kažkaip ištiesia rankas, juo labiau, griūdamas į priekį. O ji to nepadarė, todėl darome išvadą, kad ji prarado sąmonę, manau, dėl širdies bėdų, nes jai darydavosi silpna“, – pasakojo dukra.
Tos pačios dienos vakarą mamą, kuri buvo sąmoninga, tačiau stipriai susižeidusi, rado Marijos brolis, kuris iškvietė greitąją pagalbą, kuri nugabeno į Lazdijų ligoninės priimamąjį, ten ją apžiūrėjo specialistai. Įtarta, kad mamą ištiko insultas, nes kalbėjo neįprastai lėtai, todėl nieko nelaukiant išsiuntė į Alytų išsamesniems tyrimams.
„Dvi valandas išlaukus priimamajame, galų gale priėmė, padarė tomografiją ir pasakė, kad tai ne insultas, o galvos trauma, susisiekus su Kaunu pasakė, kad jie dar priima ir būtina galvos operacija. Viskas vyko nuo spalio 5 dienos vakaro ir per naktį, į spalio 6-ąją“, – prisimena pašnekovė.
Po mamos mirties išgyveno košmarą
Mamą išgabenus į Kauno klinikas, ją dar kartą apžiūrėjus, gydytojai pasakė, kad savaitę stebės jos būklė, tačiau sveikata pablogėjo, tad ryte susirinkus medikų konsiliumui nuspręsta daryti operaciją. Penktadienį, spalio 6 dieną, atlikta operacija, kurios metu nuo smegenų pašalintas išsiliejęs kraujas, mama panardinta į dirbtinę komą.
Operacija pavyko, atlikus dar vieną tomografiją buvo matyti, kad situacija gera, tad dar penktadienį vakare mama pribudinta iš dirbtinės komos. Marija pasakoja, kad senyvo amžiaus mama po tokios sudėtingos operacijos laikėsi neblogai – šeštadienį ryte dar bandė kalbėti, nors ir nerišliai, nes buvo pažeista smegenų dalis, atsakinga už kalbą.
Tačiau moteris sako nesuprantanti vieno: jau sekmadienį mamą iš reanimacijos perkėlė į paprastą palatą. „Nelabai suprantu, kaip galima po tokios operacijos sekančią dieną perkelti“, – priduria.
Marija labai dėkinga gydytojui Rimantui Vilciniui, kuris iš pradžių prižiūrėjo mamą ir darė viską, ką galėjo – šio gydytojo dėka labai anksti aptiktas plaučių uždegimas, vos kraujo rodikliams pradėjus rodyti uždegimą, nors plaučių nuotrauka dar nieko nerodė.
„Bet bėda ta, kad jis turėjo išvykti darbo reikalais ir perdavė mamą kitam gydytojui, su kuriuo mums nepavyko nė karto pasikalbėti. Niekada nebuvo įmanoma jo rasti, jo kabinete telefono taip nieks ir nepakėlė. Sesutės sakė, kad gydytojas turi operaciją po operacijos. Kai pasikeitė gydytojas, taip ir neteko su juo pasikalbėti, išskyrus rezidentą, kuris mus nuteikė ne optimistiškai“, – dalinosi Marija.
Moteris graudindamasi pasakoja, kad mama geso akyse – nustojo kalbėti, judėti, tik gulėjo lovoje ir kvėpavo. Nors ją kalbinant suprato viską, parodydavo akimis arba galva, taip atsakydama į klausimus.
Plaučių uždegimas stiprėjo, įvyko plaučių embolija, išsivystė širdies nepakankamumas ir spalio 19-ąją šeimą pasiekė skaudi žinia: mama mirė.
„Mums paskambino rezidentas, pranešė apie mirtį, pareiškė užuojautą ir pasakė, kad dėl jų kaltės iš karto kūno pasiimti negalėsime, reikės atlikti autopsiją, pasakė kitą dieną skambinti į Teismo ekspertizės centrą, nes ten bus daroma autopsija. Davė numerį, kad paskambintume kitą dieną ir iš ten pasiimtume kūną – tai suprantama“, – prisimena Marija.
Tačiau čia prasidėjo didžiausias šeimos košmaras – kitą dieną paskambinus teismo ekspertizėms ekspertams buvo pasakyta, kad kūnas pas juos dar neatvežtas. Teko griebtis bet kokio šiaudo – artimieji skambino Lazdijų, Kauno policijai. „Policija apskritai nieko nežinojo apie jokį lavoną ir jokią mirtį“, – trumpai priduria.
5 dienas nežinojo, kur dingo mamos kūnas
Vėl sekė skambučiai į Teismo ekspertizės centrą, pačių klinikų morgą, tačiau visada sulaukdavo atsakymo kreiptis kitur, nes niekas nieko nežino. Nebežinodamas, ko imtis, Marijos brolis kreipėsi į Lazdijų žurnalistę, sako, jei ne jos įsikišimas, nežinia, kiek visa ši absurdiška situacija būtų užsitęsusi.
„Įsivaizduokite, tereikėjo poros jos skambučių ir sužinojom, kur randasi kūnas ir ko reikia, kad visi reikalai pajudėtų iš mirties taško. Pirmadienį, penktą dieną po mamos mirties, jau po žurnalistės skambučių vėl pati asmeniškai skambinau į morgą, kur turėjo atlikti autopsiją, sakiau: „Būkit žmogus, padėkit surasti lavoną“.
Teismo ekspertizės specialistas pasakė, kad pas juos kūnas dar neatvežtas, sakė skambinti į klinikų morgą. Paskambinus į klinikų morgą galų gale pasakė, kad ji ten, bet sakė, kad niekur negali išsiųsti kūno, nes gydytojai, kurie ją gydė, iki šiol nesugebėjo užpildyti ligos istorijos. Penkias dienas gerbiami daktarai nesugeba užpildyti mirusio žmogaus ligos istorijos.
Kuo tas senas žmogelis kaltas? Kodėl jis, atsiprašau už tokius šlykščius žodžius, turi voliotis kažkokiame morge? Negi ji per visą savo gyvenimą nusipelnė tik šito?“, – graudinasi velionės dukra.
Ji pridūrė: „Kai buvo užpildyta ligos istorija ir pranešta policijai, reikalai iš karto pajudėjo ir pusvalandžio bėgyje policija kreipėsi į brolį, kuris ir rado mamą namuose nukritusią, dėl tolimesnio policijos tyrimo, niekas niekur nebuvo užstrigę.
Vienintelė vieta, kuri mus kankino, buvo Kauno klinikos. Daktarai jau pačią pirmą dieną pasakė, kad kūnas išvežtas, kai jis gulėjo pas juos. Nesuvokiu, man elementariausiai trūksta žodžių.
Miršta mama, o jie tokį žaidimą žaidžia siuntinėdami, liepdami skambinėti kitur, net negali suprasti, kur tas kūnas yra, nes jo niekas neturi. Ir tai daro gydytojai.
Buvome iškankinti tikrąja to žodžio prasme. Tai pasityčiojimas iš žmonių, kurie ir taip išgyvena didžiulį skausmą. Tik po savaitės, spalio 26 dieną, galėjome palaidoti mamą vien todėl, kad gydytojai taip elgiasi. Ir galų gale pasakė, kad atsiprašė. Kas ir ko atsiprašė? Nereikia meluoti, nes niekas mūsų neatsiprašė.“
Mirusiosios dukra pasakoja girdėjusi, kad jie – ne pirmieji, patekę į tokią situaciją, todėl ir ryžosi garsiai papasakoti tokią istoriją, kad kitiems netektų išgyventi tokio skausmo.
„Aš žinau, kad mūsų istorija jau nepasikeis, ji buvo tokia, kokia buvo – padėtas taškas. Žinau, kad mes kalbėdami patys sau jau nepadėsime, bet galbūt kada nors kam nors bus bent kiek lengviau ir nereikės tokių kančių pergyventi, kokias patyrėme mes ir, kaip suprantu, kokias patiria ne viena šeima ir ne vienas žmogus“, – viltingai sako ji.
Klinikos pateikė paaiškinimą
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Kauno klinikomis pasiteirauti komentaro apie susiklosčiusią situaciją. Klinikų Komunikacijos skyrius apgailestavo „dėl susiklosčiusios situacijos, kuri apsunkino ir taip artimiesiems nelengvą netekties valandą“.
Taip pat išsamiau paaiškinta, kodėl kūnas pirmadienį perduotas teismo medicinos ekspertizei, nors velionė mirė ketvirtadienį.
„Dėl nustatytos diagnozės minimai pacientei buvo privaloma atlikti teismo medicinos ekspertizę, kuri atliekama ne Kauno klinikose, o kitoje įstaigoje – Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) Kauno padalinyje.
Teismo medicinos ekspertizei kūnas pervežamas tik sutvarkius paciento ligos istoriją ir gavus Policijos komisariato tyrėjo suformuotas užduotis teismo medicinos ekspertizei.
Pacientė mirė ketvirtadienį vakare. Dokumentų tvarkymas penktadienį užtruko, o VTMT Kauno padalinys darbo dienomis dirba tik iki 16 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis nedirba, tad mirusiosios kūnas Kauno klinikų Patologinės anatomijos klinikoje buvo laikomas iki pirmadienio. Pirmadienį jis nedelsiant perduotas VTMT Kauno padaliniui, kad būtų atlikta teismo medicinos ekspertizė“, – rašoma Kauno klinikų atsiųstame komentare.
Komentare priduriama: „Mūsų tikslas yra užtikrinti pacientų ir jų artimųjų poreikius, todėl tokios situacijos priverčia peržiūrėti ir tobulinti procesus, kad ateityje jie vyktų sklandžiau.“
darbo laiko yra gryna biurokratija, popieriukū rašymas ir jų dėliojimas.
