Julieta Torres (30), gyvenanti Niujorke, pirmojo savo nėštumo metu 2013 metais susidūrė su diastasis recti vadinama patologija, dėl kurios jos pilvo raumenyse liko nemažas tarpas.
Iš Kolumbijos kilusi tinklaraštininkė sako pastebėjusi, kad jos kūnas atrodė kitaip, nei kitų ką tik pagimdžiusių moterų, kai po sūnaus gimimo ji numetė nėštumo metu priaugtą svorį.
Dviejų vaikų mama sako, kad jai liko didelis odos perteklius apatinėje pilvo dalyje ir „deformuota“ bamba – vėliau ji išsiaiškino, kad taip atsitiko dėl išvaržos.
Po trejų metų Julieta nusprendė pasidaryti abdominoplastijos operaciją, norėdama „susitvarkyti pilvo raumenis“ ir atsikratyti nepaliaujamo nugaros skausmo, kurį sukėlė antrasis jos nėštumas.
Pagimdžiusi savo pirmagimį sūnų pastebėjau, kad mano kūnas buvo kitoks, nei kitų ką tik pagimdžiusių moterų“ – atsimena Julieta. – „Numečiau visą priaugtą svorį, bet mano kūnas vis tiek atrodė kitaip – turėjau didelį odos perteklių, mano bamba buvo deformuota, vėliau išsiaiškinau, kad turėjau išvaržą, ir išsipūtęs pilvas niekur nedingo.
Mano nėštumas buvo sveikas, labai rūpinausi savimi po gimdymo, laikiausi sveiko sporto rekomendacijų ir sveikai maitinausi.“ Dviejų vaikų mama tuomet kreipėsi į gydytojus, kurie jai pasakė, kad tokie fiziniai pokyčiai ištinka daugelį pirmą kartą pagimdžiusių mamų, ir kad vienintelė išeitis yra operacija.
Ji taip pat sužinojo, kad turi patologiją, vadinamą diastasis recti, dėl kurios pilvo raumenyse susiformuoja maždaug 2,7 cm pločio tarpas.
„Dėl to pasikonsultavau su savo ginekologė ir nesulaukiau jokio paaiškinimo. Tik tai, kad taip nutinka visoms mamoms ir kad vienintelė išeitis – operacija.“ – sako ji. – „Pati ieškojau apie tai informacijos ir sužinojau, kad gali padėti tam tikri pratimai. Operacijos galimybės net nesvarsčiau, kol nepagimdžiau antro sūnaus.“
Moters būklė suprastėjo po antrojo nėštumo 2016 metais – ji sako, kad jos pilvo raumenys prarado bet kokį stangrumą, o tuomet prasidėjo nugaros skausmai ir virškinimo sutrikimai.
Tik vėliau Julieta ėmė svarstyti apie pilvo operaciją, kadangi ji galėtų atstatyti raumenis ir pašalinti skausmą.
Ji sako: „Mano pilvo raumenys prarado bet kokį stangrumą ir mano būklė tik blogėjo. Prasidėjo nuolatinis nugaros skausmas ir šlapimo nelaikymas, ir jokios kitos priemonės nepadėjo.
Pradėjau galvoti apie operaciją. Kuo daugiau apie tai skaičiau, tuo aiškiau darėsi, kad nors tai ir plastinė operacija, ši procedūra atstato pilvo raumenis, padeda nuo nugaros skausmo, šlapimo nelaikymo, virškinimo sutrikimų ir kitų problemų.
Tuomet nusprendžiau pasikonsultuoti su chirurgu. Grįžau atgal į Kolumbiją, nes žinojau, kad ten rasiu gerą chirurgą už nedidelę dalį tos sumos, kurią būčiau sumokėjusi JAV.
Ten taip pat gyvena mano šeima, todėl žinojau, kad jie galės man padėti, kol gydysiuosi po operacijos, nes mano vaikai dar maži.“ Tačiau Julieta sako, kad nors operacija ir pašalino odos perteklių, jos pilvo apačioje vis tiek liko strijų: „Laikotarpis po operacijos buvo sunkus ir skausmingas, bet nugaros beveik nebeskauda, šlapimo nelaikymo problema išspręsta ir pašalinta išvarža.
Nors operacija pašalina odos perteklių, pilvo apačioje turiu daug strijų, bet tai ne problema. Kaip ir dauguma moterų, kartais jaučiuosi savimi nepasitikinti, bet visuomet mylėjau savo kūną ir dabar juo džiaugiuosi.
Strijų jokiu būdu neatsisakyčiau – jos atskleidžia tai, ką man teko išgyventi tam, kad susilaukčiau savo vaikų. Tiek daug moterų kenčia dėl nevaisingumo ir atiduotų viską, kad tik galėtų susilaukti kūdikio.“
Dviejų vaikų mama sako, kad jai nepavyko rasti kitų moterų, kurios turėtų panašių išgyvenimų ir kurios būtų išmokusios mylėti savo kūną po gimdymo.
Ji nusprendė savo išgyvenimams skirti instagramo puslapį, norėdama „kitoms moterims suteikti vilties“.
„Į savo sveikatą pradėjau kreipti daugiau dėmesio gal metus prieš pirmąjį gimdymą.“ – sako ji. – Tuomet po pirmo gimdymo, ir pamačius, kaip jis pakeitė mano kūną, sužinojus, kas yra diastasis recti, prasidėjo mano kelias į pasveikimą ir į meilę savo kūnui.
Maždaug šeštą nėštumo mėnesį pastebėjau strijas. Pirma vieną, paskui dvi, o nėštumo pabaigoje jau nebegalėjau jų suskaičiuoti.“ Julieta sako, kad pirma galvojo, kad „jai kažkas ne taip“, kai pamatė savo kūną po gimdymo.
Ji sako: „Kai pirmą kartą po gimdymo pasižiūrėjau į save veidrodyje, pamaniau, kad man kažkas negerai.
Niekada nebuvau mačiusi į save panašios moteris – žurnalų viršeliuose tikrai nepamatysime mamų su tokiu pilvu, kaip mano, ir su antrašte „Kaip atgavau savo kūną“.
Palengvėjimo suteikė internetinė paieška – ieškojau žmonių, kurie atrodė taip, kaip aš. Taip bent jau jaučiausi ne tokia vieniša. Vieną dieną internete pasidalinau atviru įrašu.
Tiek daug mamų man dėkojo ir sakė, kad ir jos galvojo esančios tokio vienintelės, kad prisiminiau, kokia vieniša jausdavausi aš. Nusprendžiau, kad ta moteris, kurios pavyzdžio man taip reikėjo, kai pamačiau savo kūną po gimdymo, būsiu aš pati.
Taip pat ir po abdominoplastijos operacijos daug moterų man dėkoja už tai, kad buvau atvira. Daugelis sako, kad nusprendė darytis operaciją, bet bijo būti pasmerktos aplinkinių.
„Operacija nėra blogas dalykas – galite mylėti savo kūną ir vis tiek jį keisti, galite mylėti savo kūną ir vis tiek norėti sportuoti, dėvėti makiažą, dažytis plaukus. Svarbiausia visuomet tai daryti iš meilės, o ne iš neapykantos sau.“
Dviejų vaikų mama taip pat pripažįsta, kad pagimdžiusi du sūnus dabar ji jaučiasi stipresnė, nei bet kada anksčiau.
Ji sako: „Motinos kūnas yra vaikščiojantis stebuklas. Tuo labiau dabar, po sunkaus reabilitacinio laikotarpio po operacijos. Jaučiuosi stipresnė, nei bet kada anksčiau.
Mane visuomet pravirkdo tie komentarai ir žinutės, kuriuose žmonės rašo, kad pagaliau rado žmogų, kuris atrodė taip, kaip dabar atrodo jos, arba kad vieno iš mano įrašų dėka jos išsiaiškino, kad turi diastasis recti.
Mamoms šiais klausimais labai trūksta informacijos, todėl manau, kad labai svarbu žinoti, kas vyksta mūsų kūnuose. Tai ne tik strijos ar odos perteklius.
Jaučiuosi labai dėkinga už savo kūną ir už nueitą kelią. Didelis randas nuo vieno klubo iki kito ir likusios strijos yra mano kovos ženklai.“
