Ši infekcija labai plačiai paplitusi pasaulyje tarp suaugusiųjų, skirtingose šalyse paplitimas varijuoja tarp 45-98 proc.
Kartais pasiseka ir lūpų pūsleline prasergama per kelias dienas be jokių stipresnių simptomų, tačiau ligos metu galima užkrėsti kitus žmones. Visgi virusas lieka žmogaus organizme visam gyvenimui, o vieną kartą prasirgus besimptome forma, nėra garantijos, kad taip pasiseks ir kitą kartą.
Pūslelinės rizikos faktoriai
Susidūrus su šiais faktoriais, padidėja tikimybė užsikrėsti arba pakartotinai susirgti lūpų pūsleline:
· hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, susiję su nėštumu ar menopauze;
· kita virusinė infekcija ar liga;
· saulės, vėjo ar šalčio poveikis;
· stresas;
· nuovargis;
· imuninės sistemos pokyčiai, t.y. nusilpusi imuninė sistema.
Virusas, sukeliantis lūpų pūslelinę, yra labai užkrečiamas net tada, kai žmogus neserga peršalimo ligomis. Asmuo gali užsikrėsti ar platinti lūpų pūslelinę, dalindamasis indais, maistu ir gėrimais. Bučiavimasis ir užsiėmimas oraliniu seksu taip pat gali padidinti tikimybę užsikrėsti virusu.
Lūpų peršalimo ligų rizikos grupės
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, bent 67 proc. pasaulio gyventojų iki 50 m. yra sirgę lūpų pūsleline. Visgi, sunkiausia ši liga yra tam tikroms žmonių grupėms.
Susirgti pūsleline ypač rizikuoja žmonės, kas priklauso šioms rizikos grupėms:
· sergantys lėtinėmis ligomis (ypač ŽIV infekcija, taip pat odos ligomis: egzema ar psoriaze, dar kitaip – žvyneline);
· asmenys, patyrę sunkius nudegimus saulėje;
· tie, kuriems taikoma chemoterapija;
· organų recipientai;
· vyresnio amžiaus asmenys (didžioji dalis dėl nusilpusios imuninės sistemos);
· nėščiosios (dėl hormonų pokyčių ir nusilpusios imuninės sistemos, ypatingai nėštumo pradžioje, kuomet organizmas specialiai blokuoja imuninės sistemos veiklą, kad įsčiose įsitvirtintų svetimkūnis, t. y. besimezganti gyvybė);
· jau sirgę lūpų pūsleline asmenys.
Viruso reaktyvacija gali pasitaikyti nuo 1 iki 6 kartų per metus. Bėrimai dažniausiai atsiranda lūpų krašto su oda vietoje. Pirmiausia jaučiamas lokalus skausmingumas, deginimo jausmas, niežėjimas, dilgčiojimas, kas trunka apie 6 val. Po šio periodo atsiranda smulkios, daugybinės pūslelės, kurios susilieja ir plyšta, sudarydamos paviršines erozijas su šašu. Skausmingumas ir diskomfortas trunka pirmas 2-3 dienas. Bėrimai sugyja be randėjimo per ~2 sav. Reikia nepamiršti, kad virusas vis dar išlieka aktyvus ir gali būti užkrečiamas apie 3-5 dienas po bėrimų išnykimo.
Būdai, kaip palengvinti simptomus
Pūslelinės viruso reaktyvacija gali pasitaikyti nuo 1 iki 6 kartų per metus. Sergantiems pakartotina pūsleline, gyvenimas itin apsunksta. Įprasti natūralūs metodai kartais ir nebepadeda – vargina bėrimai, deginimo jausmas, daugybinės pūslės, skausmas. Beje, virusas vis dar išlieka aktyvus ir gali būti užkrečiamas apie 3-5 dienas po bėrimų išnykimo, tad itin apsunksta įprastas gyvenimo ritmas, tenka vengti kontakto su artimaisiais, norint juos apsaugoti nuo nemalonaus viruso.
Palengvinti pūslelinės varginančius simptomus, pagreitinti gijimo laiką ir sumažinti ligos pasikartojimo dažnį, gali specialūs vaistai, pavyzdžiui, lūpų pūslelinę gydančios geriamosios tabletės. Visa jų efektyvumo paslaptis ta, jog lyginant su įprastais gydančiais tepalais, tabletės kur kas greičiau pasiekia virusą ir jį blokuoja.
