Sveiki,mano vyras nuo pat gimimo( turbūt nuo pat gimimo, nes augo valdiškose įstaigose nuo pirmų dienų),jau 20 metų kaip vedę , turim 3 pilnamečius vaikus ir anūkėlę , patikėkit,sunku buvo, ypač kol vaikučiai buvo maži( tarp pirmojo ir dvynių- dviejų metų skirtumas)...Neneuleidau rankų,visur vyras buvo išvežiotas gydyti,kryžiaus kelius praėjau,tikėjaus pagerėjimo,bent jau kad būtu pagalba man namie ..Na, vaikus sugebėjo prižiūrėt ,bet tik neilgam- tik žaisdavo, keitė pampersus ir pavalgydindavo, bet greit nusibosdavo ,buvo pakėlęs ranką prieš vaikus ne kartą .Teko dėl vaikų saugumo ,deja išvežti į globos namus vyrą..o ir pati pavargau..Dabar bendraujam ,aplankom,vyras beje turi neblogą atmintį(tas tai gerai),myli anūkėlę.Aš sukūriau kitą šeimą ( mus išskyrė su vyru).Jei būtų mano vyras - ne valdiškas vaikas , tai gal ir būtų bent pasveikęs, o kai jau buvo 20 metis vyras- per vėlu ...

o čia dar visokiausios biurokratinės kliūtys. Gaila.

Labai gaila kad tokia situacija Lietuvoje. Labai liudna kad tokiu socialiniu paslaugu nera . As gyvenu UK ir dirbu tokioje socialineje istaigoje. Sios paslaugo teikiamos kiekviename mieste. O jei seimai nera galimybiu atvesti tokio zmogucio suorganizuojamas transportas, autobusiukais surenka is aplinkiniu kaimeliu. Jei ir tai neimanoma siunciamas socialinis darbuotojas kuris klijento namuose su juo uzsiima, veza i uzsiemumus ir padeda lengviau integruotis visuomeneje. Dalis toliu paslaugu yra apmokamos valstybes arba visiskai apmokamos valstybes. Jei reikia klijentui damoketi tai buna nedidele dalis. Lietuva geletu paimokinti is kitu valstybiu.

Varšė Virginija ir kitos su negalia auginančios vaikus.Jų širdys auksinės. Gaila,kad tie,kurie skiria negalią ar globą ,visai širdies neturi. O gal LT įstatymai kalti,nes kai reikia praeiti kokią komisiją,tai tuoj randa ligų,o kai invalidumą skirt,tai nesveiką įgaliu palaiko.