Gabrielė Gvozdaitė – tikrai ne vienintelis vaikas šeimoje, kartu su ja auga dar penki broliai ir viena sesuo. Kaip dabar prisimena Gabrielės mama Agita Janulaitienė, jos nėštumas buvo iš tiesų geras ir nieko blogo nežadantis.
„Devynis mėnesius išvaikščiojau pilnai. Norėjau ją gimdyti namuose, sąrėmiai prasidėjo aštuntą valandą ryte. Atsiguliau ir laukiau, nes su kitais vaikais sunkiai gimdžiau. Aštuntą valandą vakare kaimynės iškvietė greitąją. Devintą vakare jau buvau Santaros klinikose“, - pasakoja Gabrielės mama.
Gimė visiškai sveika
Gabrielė gimė visiškai sveika, pusę metų gydytojai neįtarė nieko blogo, bet būdama šešių mėnesių mergaitė pradėjo sirgti bronchine astma.
„Niekas nekreipė dėmesio, kad jai kažkas yra su cerebriniu paralyžiumi, gydė tą, ką reikėjo. Virš metų laiko mes gulėjome ligoninėse, buvome ligonių gyventojai... Suėjus dviems metukams, ji svėrė vos aštuonis kilogramus, dantukų nebuvo, nes nuo antibiotikų sutrupėjo. Atsisakiau antibiotikų ir pradėjau ją gydyti liaudiška medicina. Gyvename kaime, ją maudžiau šaltu vandeniu, duodavau vitaminus, jai pagerėjo“, – sako A. Janulaitienė.
Suėjus dviems metams, mergaitei diagnozavo cerebrinį paralyžių.
Gabrielę visą laiką prižiūrėjo doc. dr. Kęstutis Saniukas. Kaip pasakoja Gabrielės mama, gydytojas mergaitei paskyrė reabilitaciją Druskininkuose, kur mėnesį laiko su ja dirbo specialistai. Gabrielei ten iš tiesų pagerėjo, tačiau grįžus ir pradėjus lankytis specialiame ugdymo centre, mergaitės mankštos sustojo.
„Čia į savaitę specialius pratimus daro kartą ir tik kelias minutes. Ji vėl nevaikšto, vėl pusiausvyros nelaiko, tokia atrodo sugriuvusi. Aš jiems daug kartų sakiau, kad masažų reikia daug daugiau, bet jie sako, kad neturi pajamų ir specialistų, kad darytų juos daug kartų“, - liūdesio neslepia pašnekovė.
Auga be tėčio
Dabar moteris su Gabriele yra užsirašiusi į sanatoriją gruodžio 20-tą dieną, tačiau tiek laiko praleisti atskirai su dukrele, A. Janulaitienė tiesiog negali.
„Su Gabriele aš negaliu gulti, nes pas mane namuose yra du maži vaikai“, – priduria ji. Paklausus, ar vis dėlto su Gabriele reabilitacijos metu negalėtų pabūti mergaitės tėtis, moteris tik skaudžiai atsidūsta:
„Toks ir tėtis... Vieną kartą būsiu, kitą kartą skambina, kad nebūsiu. Nėra atsakingumo pas jį. Atsirado po penkių metų, jam iš pradžių vaikai mirę buvo, dabar jau bendrauti nori, žaislus atsiunčia ir pradeda sakyti, kokios dovanos brangios“.
Padovanojo vaikštynę
Šiuo metu Gabrielei sunku vaikščioti, ji daugiau šliaužia, nes vaikščiojant, mergaitei pradeda skaudėti kairės pusės šoną, koją ir stuburą.
„Išsipildymo akcija“ mergaitei padovanojo pilnos komplektacijos vaikštynę MUSTANG-3, kurios dėka Gabrielė turi šansą sutvirtėti. Kaip pasakoja A. Janulaitienė, su šia vaikštyne mergaitė daugiau vaikšto ugdymo centre, bet namuose ji tai daro retai, nes per dieną pavargsta.
„Kai reikia stovėti namuose, ji verkia, sako, kad skauda. Dabar daugiau kaip du metus ji daugiau šliaužia, šiek tiek vaikšto pati. Ji labai linksma mergytė, visada kibina aplink esančius vaikus“, – šypteli moteris.
