Įtraukianti skautų judėjimo filosofija
„Skautiškas judėjimas ugdo už save ir aplinkinius atsakingą, patriotišką asmenybę, todėl džiaugiuosi, kad šią savaitę su broliais ir sesėmis iš visos Lietuvos ir kitų pasaulio šalių, taip pat Amerikos lietuviais stovyklaujame jau šeštojoje po nepriklausomybės atgavimo Tautinėje stovykloje“, - sako Pamario krašte, Klaipėdos kairių poligone liepos 8-16 d. vykstančios stovyklos „Tarp trijų vandenų“ viršininkas, skautas vytis Paulius Tamolė.
Stovyklos teritorijoje veikiančiame istorijos muziejuje galima rasti unikalių eksponatų ir nuotraukų iš tarpukario ir šiandieninės Lietuvos skautiškų stovyklų, giliau susipažinti su skautavimu prieš šimtmetį ir dabartiniais laikais. Nors su laiku skautiškas judėjimas tampa liberalesnis, esminiai dalykai nesikeičia - duodami įžodį skautai įsipareigoja tarnauti Dievui, Tėvynei ir artimui, vykdyti skautų priesakus. Šie apima tokius dalykus, kaip žodžio laikymasis, mandagumas, pagarba gamtai, pagarba vyresnybei, susivaldymas, sąžiningas pareigų atlikimas ir pan. Jaunuoliai mokomi pionerijos (statiniai gamtoje), išgyvenimo gamtoje, ugdomi patriotiškumo dvasia – dalyvauja valstybei svarbiuose renginiuose ir dar daugiau.
„Skautų- partizanų“ paroda stovykloje
„Benedikto Labėno– Kariūno draugovė dalyvaudama stovyklose visada įrengia “skautų – partizanų alėją”, kur stovyklautojai gali susipažinti su iškiliais Laisvės kovotojais, kurie prieš tapdami kovotojais buvo skautai. Ne išimtis ir 2023 m. Tautinė skautų stovykla, čia “Aulaukio” pastovyklėje įrengta skautų partizanų alėja, originali foto nuotraukų ekspozicija”,- pasakoja idėjos autorius, draugovės vadovas Vaidotas Rindzevičius.
Skautų istorijai virš šimto metų
Pirmoji skautiška stovykla įvyko 1907 m. Brownsea saloje. Joje 20 berniukų stovyklavo mokydamiesi pionerijos, išgyvenimo gamtoje, atsakingumo bei skautiškų įgūdžių. Stovykla sulaukė didelio pasisekimo, po metų šios stovyklos iniciatorius, skautų judėjimo pradininkas britų kariškis R.Baden-Pauelis parašė judėjimo klasika tapusią knygą „Skautybė berniukams“, po kurios pasirodymo skautiškas judėjimas sparčiai išplito po visą pasaulį, o Lietuvoje pirmieji skautai įsikūrė vos po dešimtmečio - 1918 m. spalio 1 d. Tada Vilniuje, Vytauto gimnazijoje, buvo įsteigtas pirmasis skautų vienetas. Jo vadovu tapo gimnazistas Petras Jurgelevičius, būsimasis kariškis, o pirmojoje sueigoje dalyvavo dešimt berniukų ir dvi mergaitės.
Partizanų vadai – tarpukario Lietuvos skautai
Netrukus skautiškos idėjos sulaukė didelio susidomėjimo mokytojų, kariškių, inteligentų tarpe ir greitai pasklido po visą Lietuvą. Skautų vienetai steigiami įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. 1928 m. birželio 29 d. – liepos 2 d. Aukštojoje Panemunėje įvykusioje pirmojoje jubiliejinėje Tautinėje skautų stovykloje dalyvavo 500 skautų ir skaučių. Po dešimtmečio vykusioje antrojoje jubiliejinėje Tautinėje stovykloje dalyvavo jau daugiau nei 2000 skautų, iš jų apie 130 atvyko iš užsienio šalių – Estijos, Latvijos, Anglijos, Prancūzijos, Suomijos ir kt. Skautų įkūrėjo Lietuvoje Petro Jurgėlos duomenimis, prieš 90 metų - 1933-aisiais – į Palangoje vykusią skautišką stovyklą atvykus skautų įkūrėjui britui R. Baden-Paueliui, tuometinė Lietuvos skautų sąjunga turėjo apie 7500 narių, o jau po poros metų – 1935-aisiais šis skaičius išaugo beveik dvigubai ir 1935-aisiais siekė 15 tūkst. narių. 1936-1940 m. Lietuvos skautų sąjunga kasmet turėdavo apie 15 tūkst. narių, o nuo 1918 m. iki 1940 m., P. Jurgėlos duomenimis, skautais Lietuvoje galėjo būti apie 100 tūkst. vyrų ir moterų.
Išugdyti patriotiška skautiška dvasia
„Išugdyti patriotiška skautiška dvasia, priešams okupavus Lietuvą, daug skautų negalėjo likti nuošalyje ir tapo laisvės kovotojais. Dalis jų dėl savo atsidavimo darbui, sąžiningo pareigų atlikimo užėmė vadovaujančias pareigas įkūrus visos Lietuvos partizanus vienijusį Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį – net penki iš aštuonių 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarų buvo tarpukario Lietuvos skautai“, - sako Lietuvos skautijos Tarybos narys, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Vytautas Beniušis.
Minėta deklaracija įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (LLKS) kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Deklaracija numatė valstybės santvarką, kai šalis taps nepriklausoma – demokratinė respublika, laisvus, demokratinius rinkimus. 1999 m. sausio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos, kuris nustatė šio dokumento statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.
Tiltas tarp praeities ir dabarties
Penki šio akto signatarai tarpukaryje buvo skautų judėjimo nariai. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas (atkūrus nepriklausomybę, pripažintas Lietuvos vadovu) jaunystės metais Lazdijų „Žiburio“ gimnazijoje priklausė Kęstučio draugovei, užėme paskiltininko pareigas. Kitas signataras - Aleksandras Grybinas-Faustas - Tauro apygardos vadas, bičiulių vadintas Oliumi, mokydamasis Šakių „Žiburio“ gimnazijoje buvo Dariaus ir Girėno draugovės sąrašuose, buvo paskiltininkas. Kituose šaltiniuose nurodoma, kad vienu metu jis ėjo ir Vytauto draugovės draugininko pareigas, taigi vadovavo kelioms skiltims. Trečiasis skautas signataras Bronius Liesys-Naktis mokyklos metais buvo skiltininkas. Signataras Juozas Šibaila-Merainis nepriklausomybės metais buvo mokytojas, žinoma, kad 1939 m. jis buvo Alytaus tunto A.Smetonos draugovės draugininkas, o Vytautas Gužas-Kardas, Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities štabo viršininkas, jaunystėje taip pat aktyviai dalyvavo skautų organizacijoje. „Visa mūsų Laisvės kovų istorija dar labiau aktuali Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą kontekste. Kremlius nuolat vykdė informacinį karą prieš mūsų valstybę, kurio smaigalyje – Lietuvos rezistencija, nepriklausomybės siekis. Todėl ypač svarbu šiuolaikinei visuomenei ir jaunimui papasakot apie mūsų laisvės kovų didvyrius – jie tikri patriotai, buvo tokie patys kaip mes – lyderiai, mokytojai, vietos šviesuoliai, jaunimo organizacijų nariai. Turime pasitelkti visas įmanomas komunikacijos priemones ir šviesti visuomonę“,– aiškina Laisvės kovų renginių organizatorius, „Vanago Lietuva“ vadovas, skautas vytis Alkas Paltarokas.
