• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vakar socialiniuose tinkluose pradėjo plisti ypatingo dangaus reiškinio nuotrauka, kurioje įamžinti kosminiai žaibai, kitaip dar vadinami „raudonaisiais kaukais“. Pranešama, kad tai – vienas paslaptingiausių atmosferos reiškinių. 

Vakar socialiniuose tinkluose pradėjo plisti ypatingo dangaus reiškinio nuotrauka, kurioje įamžinti kosminiai žaibai, kitaip dar vadinami „raudonaisiais kaukais“. Pranešama, kad tai – vienas paslaptingiausių atmosferos reiškinių. 

REKLAMA

Šį reiškinį, kuris dar įgavęs ir „spraitų“ pavadinimą, išvysti pavyksta retam, bet žinantys, kada skubėti juos „medžioti“, džiaugiasi įspūdingais rezultatais.

Užfiksuotus kaukus parodė visiems

Socialiniame tinkle „Facebook“ „Sky Chasers LT“ puslapyje buvo dalijamasi plintančia kosminių žaibų nuotrauka.

REKLAMA
REKLAMA

Su naujienų portalu tv3.lt įrašu pasidalinti sutikę autoriai teigė, kad šis dangaus reiškinys – išskirtinis.

REKLAMA

„Kosminiai žaibai.

Senai svajotas gamtos reiškinys, kurį šiąnakt pavyko užfiksuoti.

Kosminiai žaibai – vienas paslaptingiausių reiškinių mūsų atmosferoje. Tai galingas elektringų dalelių pliūpsnis, kylantis virš audros debesies, kai žaibas trenkia į Žemę.

Nors trunka vos kelias milisekundes, jis išskiria milžinišką energiją ir netgi gali būti matomas iš kosmoso. Šiuo atveju audra buvo labai toli, virš 700 km (Ukrainos teritorijoje).

REKLAMA
REKLAMA

Vaido Tarulio Fotografija“, – buvo rašoma įraše. 

Neseniai Biržuose užfiksuoti kaukai

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad prieš porą savaičių socialiniame tinkle „Facebook“ „Sky Chasers LT“ puslapyje narys Tadas Janušionis pasidalijo fotografijomis, o vėliau ir vaizdo įrašu su įamžintais kaukais. Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su T. Janušoniu, šis sutiko pasidalinti įrašais ir parodyti kaukus skaitytojams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmasis įrašas buvo paskelbtas liepos 8 dieną, 3.06 valandą ryto. Jame T. Janušonis pasidalijo, kaip jam pavyko įamžinti įspūdingą dangaus reginį.

„RAUDONIEJI KAUKAI VIRŠ UKRAINOS!!

Išeinu į lauką, žiūriu – šiek tiek giedros į pietų pusę. Prisiminiau, kad kolega šiandien klausė apie spraitų fotografavimą. Pasižiūriu į „Windy“ – ties Ukrainos-Baltarusijos siena rimtai žaibuoja.

REKLAMA

„Ai, nieko čia gero, sąlygos – klaikios: daug smulkių debesų, labai neskaidrus oras, daug šviesos, audra už daugiau nei 500 km“, – pagalvojau aš ir tada iškart sekė kita mintis: „Bet ar kada yra buvę geros sąlygos?“

Taip, sąlygų gerų čia niekad nebūna, todėl nubėgau prie kompiuterio, kad per palydovą tiksliai nustatyčiau į kurią pusę fotografuoti, pasikeičiau objektyvus ir į lauką.

REKLAMA

Per pirmą minutę – spraitas!! O po dar 10 minučių dar vienas ryškiausias, kokį esu pagavęs. Deja, ir kokybė viena blogiausių, kokią esu padaręs.

Iš pradžių galvojau, kad pasivaideno, nes ten kur blykstelėjo vieni debesys, bet kai kompiuterio ekrane vėl pamačiau raudoną žybsniuką – širdis pradėjo taip daužytis, kad visi miegai išgaravo.

Tikrai labai daug laimės, nes pernai metais nepavyko nė vieno pagaut, nors turėjau tradiciją bent vieną į metus“, – įraše rašė T. Janušonis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tos pačios dienos vakarą, 19.02 valandą, T. Janušonis puslapyje pasidalijo dar vienu įrašu. Šįkart – sulėtintu filmuku, kuriame buvo galima pamatyti kaukų šmėstelėjimą danguje.

„Pamiegojus pavyko video sutvarkyti žymiai geriau nei nuotrauką, kuri gavosi klaikios kokybės. Tad pasimėgaukit 5 kartus sulėtintais kaukais, kurie šiąnakt matėsi Biržų rajone, Lietuvos spraitų alėjoje“, – pridėjo jis.

REKLAMA

Kas yra raudonieji kaukai?

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalijosi „Facebook“ puslapio „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškinimu, kas yra raudonieji kaukai.

„Raudonieji kaukai (angl. red sprites; paprastai juos vadinam tiesiog spraitais) atrodo kaip raudoni blyksniai. Jie dažniausiai fiksuojami maždaug 50-90 km aukštyje.

REKLAMA

Raudonieji kaukai dažniausiai priskiriami viršutinių atmosferos sluoksnių žaibavimui, tačiau iš tiesų tai yra šaltosios plazmos reiškinys neturintis troposferiniams žaibams būdingos ypač aukštos temperatūros (įprastai žaibai būna labai karšti ir nuo to oras sprogsta, pasigirsta griaustinis), todėl jie labiau panašūs į fluorescencinių lempų šviesą nei į žaibo išlydžius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmieji įrašai apie spraitus pasirodė dar XIX a. pabaigoje. 1956 m. reiškinį savo akimis pastebėjo Nobelio premijos laureatas C. T. R. Wilsonas. Ilgus dešimtmečius lėktuvų pilotai virš audrų matydavo keistus šviesos darinius, tarsi šmėklas pasirodančias vos akimirką ir keliaujančias į dangų.

Tačiau niekas jais nepatikėdavo, kol tos raudonos „šmėklos“ buvo visai netyčia užfiksuotos. Jas atsitiktinai nufotografavo lygiai prieš 35 metus, 1989 m. liepos 4 d., Minesotos universiteto mokslininkai pastatę šviesai jautrią kamerą.

REKLAMA

Na, o prieš 30 metų, 1994 m. liepos 6 d., jie pirmą kartą buvo nufotografuoti iš orlaivio jau su konkrečiu tikslu įamžinti spraitus. Taigi šis reiškinys pirmą kartą fotografijoje užfiksuotas palyginus visai neseniai.

Ilgą laiką apie šį sunkiai užfiksuojamą reiškinį Lietuvoje niekas deramai net nežinojo. Visa informacija apie raudonuosius kaukus buvo tarsi apie kažkokį anomalų-ateivišką reiškinį. Ir tik 2019 metų vasarą dangaus fotografų bendruomenės „Sky Chasers LT“ įkūrėjas, fizikos mokytojas Tadas Janušonis užfiksavo spraitus ir pas mus Lietuvoje <...>.

REKLAMA

Nors reiškinys vasaromis vis pasitaiko (virš audros debesų), tačiau jį užfiksuoti be galo sunku. Reikia turėti šviesai jautrią įrangą ir labai gerai mokėti naudotis fotoaparatu. Na o pats sunkiausias dalykas – tinkamų atmosferos sąlygų sulaukimas.

Tolumoje, bent už 150-200 kilometrų privalo slinkti labai intensyvi mezocikloninė audra su dideliu mums įprastų perkūnijų aktyvumu, o pačiam fotografui virš galvos privalo būti giedra ir maksimaliai tamsu.

REKLAMA
REKLAMA

Taikantis virš toli esančios audros debesų viršūnių gali pavykti užfiksuoti labai trumpus rausvus žybtelėjimus. Vis dėlto, net ir tinkamos sąlygos negarantuoja, kad raudonieji kaukai pasirodys...

Be to, gali būti ir taip, jog reiškinio savo akimis nepamatysite, tačiau namie, jau kompiuterio ekrane, atidžiau peržiūrėję tūkstančius padarytų kadrų surasite keletą, kuriuose (greičiausiai labai neryškiai) bus užfiksuotas šis nepaprastas atmosferos reiškinys“, – įraše rašė jie. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų