Ketvirtadienio popietę sinoptikai buvo teisūs – daugelyje Lietuvos regionų iš tiesų žemę plovė vasariškas lietus su perkūnija. Tačiau užklupusi liūtis nebuvo dėkinga – iš dangaus ėmė kristi nemažo dydžio ledėkai.
„Žiema birželio mėnesį. Nei iš daržo, nei iš gėlyno nieko nebeliko“, – guodėsi smarkios liūties nuplautų daržų bei gėlių nuotraukomis pasidalinusi „Orų entuziastų“ grupėje Mažena Siesicka.
Moteris neslėpė apmaudo, kad velniop nuėjo ne tik ilgai lauktas derlius, tačiau ir įdėtas darbas.
„Apgailestauju, kad visos jūsų pastangos užsiauginti maisto baigėsi būtent šitaip. Kruša būna labai lokalus reiškinys ir niekas nesame nuo to apsaugoti. Ne visiškai sunaikinti augalai gal dar atsigaus, o kai ką bus galima atsėti iš naujo“, – guodė moterį kita grupės narė.
Be to, kruša, užklupusi Maženos daržą, ištiko tarp Vilniaus ir Molėtų. Kiti vartotojai daržininkei taip pat negailėjo paguodos žodžių:
„Košmaras. Pasaulio pabaiga, kur matyta, kad birželio mėnesį būtų kruša. Žmonės sodina, augina, o čia bac ir nėra augalų.“
„O šakės, augini, augini ir prašau, per vieną dieną kokie nuostoliai“, – neatsistebėjo viena moteris.
„Siaubas“, – rašė kiti.
Šios dienos popietę iškritusiais ledų gabalais Ukmergės rajone dalinosi ir kita naujienų portalo tv3.lt skaitytoja. Moters užfiksuotose nuotraukose buvo matyti nemažo dydžio ledai, kurie vos tilpo į delną.
Ilgalaikė liepos mėnesio orų prognozė
Lieka vienintelis klausimas, tik ar tokie orai, kurie šiuo metu pastebimi Lietuvoje, išliks visą mėnesį? Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos publikuojamą vidutinę liepos mėnesio prognozę, mėnuo bus apie 1,5 laipsnio šiltesnis už standartinę klimato normą, o didžioji jo dalis – šiek tiek drėgnesnė už normą.
„Tai reiškia, grybų bus“, – šypsosi sinoptikas Naglis Šulija.
Kita gera žinia – sausrą nutraukęs lietus išgelbės pievas, miškus. Tik liepos pabaigoje turėtų grįžti sausesnis klimatas. Tačiau Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros klimatologas, doc. dr. Gintautas Stankūnavičius prognozuoja, kad to sulauksime greičiau.
„Ilgalaikių prognozių duomenimis birželio mėnesio pabaigoje slėgis virš Šiaurės Europos sumažės, o vidutinė oro temperatūra bus artimesnė daugiamečiam vidurkiui, tačiau liepos pirmoje pusėje vėl turėtų grįžti karštesni ir sausesni orai aukštesnio slėgio fone. Todėl sausringos sąlygos gali vėl atsinaujinti“, – feisbuke prognoze dalijasi G. Stankūnavičius.
Naujienų yra ir keliaujantiems į Pietų Europą. Po birželio mėnesį praūžusių liūčių ten grįžta karščiai. Tiesa, pastarosiomis savaitėmis neįprastai šilta buvo Suomijoje, bet pagal naujausias prognozes, beveik visos Senojo žemyno šalys grįžta prie sau būdingų vasaros orų.
Anot G. Stankūnavičiaus, šių metų pavasaris ir vasaros pradžia išsiskyrė ne pačiais geriausiais rodikliais.
„Šio kalendorinio pavasario pabaiga ir vasaros pradžia lyginant su daugiamečiais duomenimis buvo labai anomali. Pirmiausia, šis anomalumas (nuokrypis nuo normos) pasireiškė per beveik pastovius blokuojančius procesus virš Europos, kurių dėka Šiaurės Atlanto drėgmė kartu su atmosferos frontais ir žemo slėgio sūkuriais buvo nukreipta aplinkiniais keliais į Arktį ir Viduržemio jūros baseiną, o Vidurio bei dalyje Šiaurės ir Vakarų Europos pastoviai laikėsi aukštesnio slėgio laukas.
Taigi, tokios sąlygos su nedideliais pokyčiais išliko nuo gegužės antro dešimtadienio pradžios iki dabar. Aišku, ilgos trukmės atmosferos cirkuliacijos anomalija negalėjo nedaryti įtakos orų anomalijoms.
Tai, visų pirma, ilgas laikotarpis be kritulių – vietomis Lietuvoje lietaus nebuvo ilgiau nei mėnesį. Vyravo sausos kontinentinės kilmės poliarinės oro masės. Vidutinė santykinė šio laikotarpio drėgmė tesiekė 50–57 %, o minimali atitiko pusdykumių sąlygas (18–23 %).
Galiausiai, dalyje vakarinių Lietuvos rajonų paskelbta stichinė sausra – jau dabar aišku, kad laukia sumažėjęs kai kurių žemės ūkio kultūrų derlius (tam turėjo įtakos ir vėlyvos gegužės šalnos). Nuseko upės ir kiti vandens telkiniai, miškuose susidarė labai palankios sąlygos kilti gaisrams.
Praeitą savaitgalį santykinai silpnas (pagal sukimosi momentą bei slėgį jūros lygyje) pietinis ciklonas (nuo Karpatų regiono) lėmė pirmą gausų lietų nuo sauso laikotarpio pradžios vakariniuose, pietvakariniuose ir vietomis centriniuose rajonuose, o šios savaitės pradžioje ir šiauriniuose bei šiaurės rytiniuose rajonuose.
Pavienės stiprios liūtys vietomis „išpylė“ nuo ketvirtadalio iki vienos mėnesio kritulių normos, daug kur griaudėjo perkūnijos, šiaurės rytuose fiksuota kruša. Po šių lietaus epizodų šiek tiek atsigavo pievos ir miesto želdiniai, tačiau iki paviršiaus „nuskustos“ miestų vejos atsigauna labai lėtai, nes smarkių liūčių metu kartu su sukietėjusiu dėl sausros gruntu jos veikia kaip geras slydimo paviršius ir drėgme neįsisotina“, – apžvelgia klimatologas.
Taigi sausra didžiojoje Lietuvos dalyje tęsiasi. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, blogiausia situacija susidariusi šiaurės rytinėje šalies dalyje. Labai mažai lietaus gavo Rokiškis, Utena, Kupiškis, Zarasai, Švenčionys.
