Buvo toks tikras atsitikimas kai per gedulingos pietus apsiles giminaitis pakėlė tostai į velionio sveikata.Nuskambejo makabriskai.

Jei miręs žmogus nebendravo su giminėmis,o per laidotuves jie suvažiuoja yra kvailas cirkas.Gerai,kad tradicijos keičiasi.Anksčiau,ypač kaimuose žmogui mirus buvo svarbiausia ką žmonės pasakys.Svarbu buvo pirkti brangų karstą,dar gražiai aprengti velionį,būtinai laikyti 3 paras ir iškelti po visko balių.Norėčiau,kad po mirties mane sudegintų ir urną nuvežę užkastų į šeimos kapą.Jokių balių,gėlių,pasisėdėjimų ir kitų cirkų.Pasitaiko,kad jei numiršta dirbančio artimas žmogus,dar atitempia vainiką ar gėlių bendradarbiai,kurie kartu įvertina savo bendradarbio gimines ir viską ką matė.

Kodėl atsirado tokia tradicija ? Žmonės gyveno kaime, visi pažįstami. Gatavų karstų nebuvo, reikėjo staliui pagaminti karstą ir laikydavo tris dienas, dvi naktis. Mirusiajam reikia maldų, todėl ir giedodavo Kalvarijų kalnus ir kitas giesmes prašančias priimti į dangų mirusiojo sielą( jeigu buvo tikintysis ).
Atėjusiam į šermenis kaip kitaip atsidėkoti jei ne vaišėm. O besivaišinančiojo jau jo kultūra ar ėsti, ar gerti, ar dainuoti. Buvo minima dievina diena, keturnedėlis, metinės. Čia krikščionio tradicija, o visi kiti gali kaip nori laidotis.

Senovėje semitai (zydai), na tie, kuriems Dievas dave isminti duodamas Istatyma..tai va jie galvodavo, kad kuno sudeginimas uzkerta zmogui kelia i amzina gyvenima. Berods Moabas yra prakeikiamas Dievo, kad pavertė Edomo karaliau kaulus pelenais... Aisku Dievui nieko nera neimanomo, bet šiaip jis linkes prikelt kaulus

Turiu idėją atsisveikinant prie velionio paimti puokštė gėlių ir mesti kaip per vestuves kas pagaus tas sekantis.

Juk dabar kremavimo mada atėjo iš užsienio

Oi, kiek daug pyktų komentarų. Tegul žmonės laidoja mirusįjį kaip nori: su karstu ar urnoje. Mano tėvukas buvo palaidotas urnoje ir galiu pasakyti, kad labai patogus būdas, gal net ir pigesnis. Nereikėjo kasti didelės duobės, samdyti žmones (kurie nešiotų karstą), mažiau užima vietos kapinėse. Nupirkome paminkla su plokšte ir gražumas. Žinoma, čia mūsų visų pasirinkimas kaip kas nori laidoti artimuosius. Bet nauja mada tikrai nėra kažkoks siaubas.

Jokiu skaityniu muziku ir žmoniu tik artimiausi o jai nera artimuju jau gyvu tai jokios sales ir nieko trumpas pabuvimas sale karsto!

Čia,tik klesti spekuliantai,na taip dabar verslininkai,smulkieji,stambieji,visokie.Palaidoti,pagerbti,kukliai,jokių balių,nuotraukų,pompastikos,didziulių vainikų.

Noriu, kad mano laidotuvės būtų pagal visas tradicijas. Sueina giminės( dabar gi vieni kitų nepažįsta) artimieji, draugai, pažįstami, buve bendradarbiai, kaimynai. Jei mano siela blaškosi prie kūno, nenoriu vieniša tūnoti kampe. Paskutinį kartą čia žemėje pasiklausysiu apkalbų, pasidairysiu į žmones, kurie buvo pakeleiviai mano gyvenime. Gyvenime dirbau ir uždirbau, todėl mieli vaikai, jums lieka mano turtas, tad gedulingiems pietums sukvieskite visus. Pinigai nieko verti, o susėdimas prie stalo, pasibuvimas, net ir apkalbos, tai tikrieji gyvenimo skoniai. Išeinant noriu matyti, kad mano gyvenimą lydėjo žmonės kuriems aš rūpiu, kad nebuvau vien darbinis arklys. Mano siela dėkotų kiekvienam atėjusiam ir sukalbėjusiam maldą, kad turėčiau amžiną ramybę.