Lietuvos gyventojams laidotuvių tradicijos yra ypatingai svarbios, tačiau pasaulį negrįžtamai pakeitęs koronavirusas neaplenkė ir šios srities. Vieni gyventojai prisitaikė prie karantino sąlygomis vykusių kiek kuklesnių laidotuvių, o kiti laukia, kol viskas grįš į savo vėžes ir galės organizuoti tradicines apeigas.
Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad jau šią savaitę dalyvaujančiųjų laidotuvių apeigose skaičius bus neribojamas, kai iki tol laidotuvėse galėjo dalyvauti ne daugiau kaip 10 asmenų. Taip pat velionio palaikai šarvojimo salėje galės būti pašarvoti ilgiau nei 4 valandas, rašoma pranešime spaudai.
„Nors laidotuvių apeigų tradicijos Lietuvoje buvo bene stabiliausias paprotys, kurio laikosi absoliuti dauguma žmonių, karantinas situaciją galėjo pakoreguoti. Tikėtina, kad gali pasikeist pats laidotuvių formatas. Žinoma, laidotuvių sritis kinta, bet tai vyksta labai lėtai. Dar visai neseniai kremavimas buvo retas reiškinys, o dabar ši paslauga kasmet tik populiarėja.
Gali būti, kad per karantiną žmonės pamatė, kad šarvojimo salėje pakanka tik pačių artimiausių, o budėjimas prie velionio neprivalo trukti ilgai. Sudėtinga tiksliai prognozuoti, nes kiekvienas renkasi tokias apeigas, kokios jam atrodo priimtinos“, – sako Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė.
Jos teigimu, pačioje karantino pradžioje žmonėms buvo sunku susitaikyti su pokyčiais, tačiau per du mėnesius jie jau priprato prie pasikeitusių aplinkybių.
Krematoriume balandį nusidriekė eilės
Karantino metu ypač išaugo dėmesys palaikų kremavimui, pasak J. Sprainaitienės, prie to dar galėjo prisidėti ir valstybinių institucijų rekomendacija koronaviruso aukų palaikus kremuoti.
„Balandžio mėnesį buvo didžiulės eilės, norint kremuoti palaikus reikėdavo laukti po keturias paras. Taip nutiko dėl kelių priežasčių. Pirmoji – žmonės apskritai ėmė palankiau vertinti kremavimą, mat su urna atsisveikinti yra kur kas paprasčiau nei laidojant tradiciškai karste. Antroji – koronaviruso aukas buvo nurodyta šarvoti uždarame karste arba kremuotus jų palaikus urnoje, tad dauguma artimųjų pasirinko antrąjį variantą dėl saugumo.
Visi buvo supratingi, neteko susidurti su atsisakančiais laikytis šių nurodymų. Be to, palaikus kremuoti buvo galima tik Lietuvoje, nes sienos su kitomis valstybėmis buvo uždarytos, anksčiau srautas tolygiau pasiskirstydavo tarp Suvalkų, Rygos ir Kėdainių krematoriumų“, – teigia Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ vadovė.
J. Sprainaitienė sako pastebėjusi, kad žmonės pradėjo baimintis, jog šiuo laikotarpiu miręs jų šeimos narys galėjo sirgti koronavirusu, tik šis jam nebuvo nustatytas – tai dar viena galima priežastis, kodėl taip išaugo eilės prie krematoriumo.
Ji pažymėjo, kad „Rituale“ karantino laikotarpiu buvo organizuotos laidotuvės žmonėms, mirusiems nuo koronaviruso infekcijos. Velionių šeimos rinkosi palaikų kremavimą ir atsisakė šarvojimo paslaugų, atsisveikinti su velioniu nusprendė tik kapinėse.
Naujos tendencijos – palaikų saugyklos ir tiesioginės transliacijos
Per karantiną atsirado nauja tendencija saugoti kremuotus palaikus – tam laidojimo namai netgi turi įrengę specialią urnų saugyklą.
„Šiuo metu saugojame virš dešimties urnų. Žmonės šia saugykla naudojasi dėl įvairių priežasčių. Vieni ketina urnas išsivežti į užsienį, todėl laukia, kai bus galima tai padaryti. Kiti vėliau planuoja surengti laidotuves, tradicinį atsisveikinimą su daugiau svečių. Dar kiti laukia, kol artimieji galės sugrįžti į Lietuvą iš užsienio ir dalyvauti oficialiame atsisveikinime su velioniu“, – vardija J. Sprainaitienė.
Taip pat išpopuliarėjo ir laidojimo namų siūloma tiesioginių laidotuvių transliacijų paslauga, kuri anksčiau klientų dėmesio susilaukdavo palyginti retai, tik tais atvejais, kai atsisveikinime su velioniu negalėdavo dalyvauti neįgalus šeimos narys ar užsienyje gyvenantys artimieji. Pašnekovės teigimu, karantino laikotarpiu situacija pasikeitė – šia paslauga klientai naudojasi 3-4 kartus per savaitę. Saugumas vis dar išlieka prioritetu
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad laidotuvių metu vis dar būtina laikytis bendrųjų prevencijos priemonių: laikytis atstumo nuo aplinkinių, dažnai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu, jei nėra galimybės nusiplauti rankų – naudoti dezinfekavimo priemones, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo.
„Karantino laikotarpiu pašalinome visus bukletus bei viešai prieinamą biblioteką, taip pat patraukėme vaikams skirtus žaislus ir spalvinimo knygeles, kad būtų kuo mažiau liečiamų paviršių ir taip sumažintume riziką užsikrėsti. Dažniau nei įprastai dezinfekuojame, valome ir vėdiname patalpas. Mūsų darbuotojai dėvi apsaugines kaukes ir pirštines.
To paties prašome ir į laidojimo namus ateinančių lankytojų. Darbuotojai stebėdavo žmonių srautus šarvojimo salėse: jei jų vienu metu susirinkdavo per daug, tai paprašydavome išeiti iš salės ir grįžti tik tuomet, kai patalpas paliks kiti lankytojai. Žmonės šiuo laikotarpiu buvo labai supratingi ir drausmingi, tad neteko spręsti jokių konfliktinių situacijų“, – teigia J. Sprainaitienė.
