Europa.eu duomenimis, 2018 metais Europos Sąjungoje daugiausiai santuokų pagal gyventojų skaičių įregistruota buvo Kipre (7,8 santuokos tūkstančiui gyventojų), Rumunijoje (7,4), Lietuvoje (7,0) ir Latvijoje (6,8). Po jų sekė Malta (5,8), Slovakija (5,7) ir Danija (5,6).
Mažiausiai santuokų Europos Sąjungos šalyse 2018 metais buvo įregistruota Liuksemburge (3,1), Italijoje (3,2) ir Portugalijoje (3,4), po jų seka Ispanija, Prancūzija (2017 m. duomenys) ir Slovėnija (visos 3,5).
Pirmą kartą po 28-erių metų Lietuvoje – kukliai, bet daugiau nuolatinių gyventojų
2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,3 tūkst. nuolatinių gyventojų – 145 daugiau negu prieš metus, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Pirmą kartą po 28 metų Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo. Paskutinis nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas buvo fiksuotas 1991 m.
2019 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokytį lėmė teigiama neto tarptautinė migracija – 10,8 tūkst. daugiau žmonių imigravo negu emigravo, ir neigiama natūrali kaita – 10,7 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.
2020 m. pradžioje Lietuvos miestuose gyveno 1 mln. 882 tūkst. (67,4 proc.) gyventojų, kaime – 912,3 tūkst. (32,6 proc.). Moterys sudarė 53,3 proc. visų nuolatinių gyventojų, 1 tūkst. vyrų teko 1 142 moterys.
Mažiau gimė, mažiau mirė
2019 m. gimė 27,7 tūkst. kūdikių, tai 420 mažiau (1,5 proc.) negu 2018 m. ir 2019 m. 1 tūkst. gyventojų teko 9,9 gimusiojo.
2019 m. mirė 38,4 tūkst. žmonių, tai 1,2 tūkst. (3 proc.) mažiau negu 2018 m. Mirusių žmonių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 14,1 (2018 m.) iki 13,7 (2019 m.).
Daugiau imigravo užsieniečių ir grįžo Lietuvos Respublikos piliečių
2019 m. į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių – 11,2 tūkst. (1,4 karto) daugiau nei 2018 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 10,3 (2018 m.) iki 14,3 (2019 m.).
2019 m. į Lietuvą grįžo gyventi 20,4 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, tai 3,8 tūkst. (23 proc.) daugiau negu 2018 m. Jie 2019 m. sudarė pusę (50,9 proc.) visų imigrantų.
2019 m. į šalį imigravo 19,7 tūkst. užsieniečių, tai 7,3 tūkst. (1,6 karto) daugiau negu 2018 m. Beveik pusė (8,9 tūkst., arba 45,1 proc.) 2019 m. jų buvo Ukrainos piliečiai, 6,4 tūkst. (32,5 proc.) – Baltarusijos, 1 tūkst. (5,3 proc.) – Rusijos. Palyginti su 2018 m., imigravusių Ukrainos piliečių skaičius padidėjo 1,5 karto, Baltarusijos – dukart, Rusijos piliečių – 1,3 karto.
Emigracija mažėjo
2019 m. iš Lietuvos emigravo 29,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, tai 2,9 tūkst. (9,1 proc.) mažiau negu 2018 m. Emigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo nuo 11,5 (2018 m.) iki 10,5 (2019 m.).
Pernai 10,1 tūkst. (34,6 proc.) emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, 2,6 tūkst. (8,8 proc.) – į Vokietiją, 2,4 tūkst. (8,1 proc.) – į Norvegiją, 2,2 tūkst. (7,5 proc.) – į Ukrainą, 1,6 tūkst. (5,5 proc.) – į Airiją. Palyginti su 2018 m., emigravusiųjų į Jungtinę Karalystę skaičius sumažėjo 2 tūkst. (16,7 proc.), į Vokietiją – 590 (18,6 proc.), į Norvegiją – 629 (21 proc.), o į Ukrainą – padidėjo 1,1 tūkst., arba dukart.
Mažiau gyventojų tuokėsi, mažiau ir išsituokė
2019 m. buvo įregistruota 19,2 tūkst. santuokų ir 8,5 tūkst. ištuokų. Santuokų skaičius, palyginti su 2018 m., sumažėjo 572 (2,9 proc.), ištuokų – 123 (1,4 proc.). 100 santuokų tenkančių ištuokų skaičius kiek padidėjo – nuo 43,8 (2018 m.) iki 44,4 (2019 m.).
