Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Ukmergės rajono policijos komisariatas, moteriai sulaukus žinutės iš, kaip vėliau paaiškėjo, netikros anketos, apie „laimėtus“ pinigus, jai buvo atsiųsta nuoroda.
Gavusi žinutę apie „laimėtus“ pinigus neteko 280 eurų
Sukčiai Lietuvoje aktyviai išnaudoja sukčiavimo būdą, kai atsiunčiamos suklastotos nuorodos, į kurias suvedus savo duomenis, pasisavinami pinigai.
Pareigūnai primena gavus įtartinas žinutes neskubėti veikti: neatidarinėti nuorodų, nevesti duomenų, o kilus įtarimui pasikalbėti su artimaisiais ar kreiptis į policiją.
„DĖL SUKČIŲ UKMERGĖS RAJONO GYVENTOJA NETEKO 280 EURŲ.
Želvos seniūnijos gyventoja socialiniame tinkle „Facebook“ gavo žinutę iš netikros anketos, sukurtos panašiu jos pažįstamos vardu.
Sukčiai prisidengė tariama „Maximos“ akcija, prašė atsiųsti telefono numerį, o vėliau pranešė apie „laimėtus“ 1000 eurų ir atsiuntė nuorodą.
Moteris, patikėjusi žinute, suvedė savo „Luminor“ banko duomenis ir patvirtino veiksmą generatoriaus kodu. Netrukus iš jos sąskaitos buvo pavogta 280 eurų.
Primename:
Nei bankai, nei prekybos tinklai niekada neprašo pateikti prisijungimų ar asmens duomenų per nuorodas gautas žinutėmis.
Gavę įtartiną žinutę – nespauskite nuorodų, neveskite duomenų.
Kilus abejonių, pasitarkite su artimaisiais arba kreipkitės į policiją.
Būkite budrūs ir apsaugokite savo pinigus!“ – rašė Ukmergės rajono policijos komisariatas.
Kaip atpažinti sukčius?
Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, sukčiai nenustoja skambinti Lietuvos gyventojams ir įtikinėja perduoti slaptažodžius, pinigus ar net banko korteles. Vien per pirmąjį 2025 metų pusmetį užfiksuota 7,8 tūkst. bandymų išvilioti pinigus iš Lietuvos gyventojų. Sukčiai buvo nusitaikę į beveik 29 mln. eurų.
Kaip teigė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Živilė Kielienė, pastaruosius kelerius metus gyventojai itin dažnai sulaukia skambučių, kuriuose sukčiai apsimeta banko, telekomunikacijų operatoriais, „Google“ ar valstybinių institucijų darbuotojais.
Kovojant su sukčiavimu internete praktiniais patarimais taip pat dalijasi Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Šios institucijos pabrėžia, kad pirmasis žingsnis apsisaugant nuo sukčių – mokėti juos atpažinti.
Sukčiai iš užsienio vis geriau prisitaiko prie lietuviškos rinkos. Anot Ž. Kielienės, skambinantys sukčiai bando kalbėti lietuvių kalba, bet to dar negeba daryti kokybiškai. Dėl to pagrindiniu skiriamuoju bruožu galima laikyti „laužytą“ lietuvių kalbą ar perėjimą į rusų kalbą.
Taip pat pastebima, kad sukčių reikalavimai būna nelogiški – apsimesdami banko darbuotojais, jie siūlosi atvažiuoti paimti banko kortelę, palaikyti grynuosius pinigus ar atlikti grynųjų pinigų ekspertizę. Tikras bankas to niekada nedarytų.
Pastaruoju metu gyventojams paskambinę sukčiai dažnai apsimeta telekomunikacijų atstovais. Skambučio metu jie bando įtikinti bendravimą tęsti kitose platformose – „WhatsApp“, „Telegram“ ar „Viber“.
„Sukčiai taip pat itin dažnai skubina gyventojus atlikti veiksmus čia ir dabar, neva nėra laiko laukti. Siūlome niekada niekur neskubėti, nebijoti padėti ragelį ir atlikti prevencinius veiksmus“, – pataria Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė.
Kartu pastebimi ir bandymai siūlyti lengvai uždirbti pinigų ar pelningai investuoti. „Jeigu tai skamba per gerai, kad būtų tiesa, ko gero, taip ir yra“, – primena Ž. Kielienė.
Paprasti, bet veiksmingi patarimai, kaip apsisaugoti nuo sukčių
Siekiant apsaugoti savo asmens duomenis internete, visų pirma svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ekspertė Ž. Kielienė rekomenduoja:
- Tikrinkite informaciją – jeigu gaunate pasiūlymą investuoti ar įsidarbinti, pasidomėkite įmone ar investavimo platforma, atsiliepimais, patikimumu. Kartu atsiminkite – jeigu tai skamba per gerai, kad būtų tiesa, ko gero, taip ir yra.
- Sulaukėte „rusakalbio eksperto“ skambučio – dėkite ragelį, ignoruokite ir netęskite pokalbio.
- Neskubėkite – sukčiai dažniausiai spaudžia priimti sprendimą čia ir dabar. Laikas pasitikslinti informaciją gali išgelbėti nuo nuostolių.
- Neperduokite jokių savo banko duomenų tretiesiems asmenims ir niekada nesutikite atidaryti sąskaitos „kitam žmogui“.
- Būkite ypač atsargūs su lengvais darbo pasiūlymais, kurie reikalauja pervesti ar „tvarkyti“ pinigus. Tai dažnas būdas pritraukti žmones tapti mulais – pinigų plovimo tarpininkais nusikaltėliams.
- Naudokite tik oficialius kanalus – jeigu kyla abejonių, kreipkitės į banką ar policiją oficialiais kontaktais, o ne tais, kuriuos nurodė nepažįstamieji. Sukčiai stengiasi pereiti į kitus komunikacijos kanalus, pavyzdžiui, Viber, Telegram ar WhatsApp. Niekada to nedarykite.
- Dalinkitės patirtimi – jeigu tapote bandymo jus apgauti liudininku, informuokite artimuosius. Žinojimas padeda apsisaugoti.
Daugiau naudingų patarimų, kaip apsisaugoti nuo sukčių ir apsaugoti savo duomenis internete, rasite paspaudę čia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
