Nors dukros šiemet jau baigė 4 klasę, Daina lyg šiandien prisimena dieną, kai sužinojo, jog pilve plaka trys širdelės. Moteris neslepia – tai buvo svajonės išsipildymas.
„Aš visada svajojau apie trynukes mergaites – ir labai gražiai atrodė, ir labai norėjau. Dar su vyru juokavom, kad trims nėštumams neturėčiau laiko, todėl vienu metu būtų greičiau ir geriau. Ir gavosi šitaip“, – šypsosi moteris.
Trynukių gimimas tapo svajonės išsipildymu
Žinia apie trynukes nešokiravo – Dainos seneliai turėjo dvynukus, tad tikimybė, kad gims dvynukės ar trynukės buvo.
„Reakcija buvo įdomi, kiek keista. Galvoji, galvoji ir staiga išsipildo – sunkiai tikėtina. Bet dabar, kai visi tyrimai anksti atliekami, anksti ir sužinojom. Vyrui, kai pasakiau parėjusi į automobilį, buvo tyla. Paskui, aišku, daug džiaugsmo“, – prisimena pašnekovė.
O ir nėštumas buvo sklandus – neteko gulėti ligoninėje, gal tik kiek daugiau ilsėtis, bet viskas ėjosi sklandžiai. Taip suplanuotai 32 savaitę Cezario pjūvio pagalba pasaulį išvydo trynukės.
Moteris juokiasi, kad pirmojo pusmečio namuose su dukromis nepamena – miego trūkumas ir pastovus vaikų maitinimas buvo kasdienė rutina.
„Kas trys valandos maitinimai, baigi maitinti, spėji numigti ir vėl (juokiasi). Ta rutina pusę metų ištisai. Aišku, sunku buvo išeiti į lauką, bute gyvenam trečiame aukšte, tad į lauką viena neišeidavau, neišsinešdavau jų“, – apie kasdienybę su trimis mažomis dukromis kalbėjo Daina.
Žvelgdama į laiką, kai mergaitės buvo dar visai mažos ir į dabartį, trynukių mama džiaugiasi, jog dukros auga, prisiima sau atsakomybių, o kasdienybė visiškai tokia pati, kaip visų šeimų.
„Augom, į darželį ėjom, o dabar, aišku, daug lengviau – jos pačios viską daro, kasdienybė kaip kiekvienos šeimos, auginančios vaikus. Tik gerai, kad jos neišrankios maistui, valgo viską (juokiasi).“
Sesės – neišskiriama komanda
Greičiausiai kyla mintis, jog trynukės namuose – tikros išdaigininkės, ypač, kai sujungia jėgas. Tačiau moteris patikina, kad dukros pokštų nekrečia ir supranta, ką daryti galima, o ko ne. Didžiausią indėlį čia turėjo auklėjimas.
„Grafikas buvo nuo pradžių – kada keliesi, kada valgai, o daugiau pripratom. Į mokyklą einant atsikelti, pavalgyti, kaip ir kiekvienam. Konkrečiai specialaus grafiko tikrai neturim (juokiasi). Jos, sakyčiau, protingos ne pagal savo metus, supranta, ko galima, ko ne“, – šypsosi Daina.
Daina ir dabar su šypsena pasakoja, kad nueiti į parduotuvę su dukromis, kai joms buvo vos treji, buvo itin lengva. Net pardavėja vis nusistebėdavo, jog mergaitės ramios, nešaukia, nerodo kaprizų ir neima iš lentynų visko, kas pasitaiko po ranka.
Mama džiaugiasi, kad tarp sesių užsimezgęs itin stiprus ryšys, jos neišskiriama komanda. Moteris su juoku prisimena, kaip mergaitės, grįžusios iš mokyklos, prašydavo, kad mokytojai pasakytų, jog klasėje nesėdės atskirai.
„Jos viena be kitos negali – jos negali nuvažiuoti pas močiutę pernakvoti atskirai. Niekaip. Net mokykloj, kai nuėjo į pirmą klasę, mokytoja bandė atskirai sodinti ir vieną sykį, ir antrą, jos pareidavo ir prašydavo, kad paprašyčiau jas sodinti kartu. Ir taip iki ketvirtos klasės. Paskui pačios prašydavo, sakydavo: „Mokytoja, mes nesėdėsim atskirai, turim sėdėti arti viena kitos“, – džiaugiasi trynukes auginanti Daina.
Šeima iš aplinkinių neretai sulaukia klausimų, kaip mergaites atskiria, juk jos tokios panašios. Tačiau Dainai tai nesuprantama – dukros atrodo skirtingos, o ir charakteriai jų kitokie.
„Darija yra ramesnė, lėtesnė, meniška, Gustė yra konkreti, greita, o Estėja labai užjaučianti, ji pagalbininkė – pirma nubėgs, atneš. Jos skiriasi, nors visi sako, kad vienodos. Mums jos yra nevienodos, skiriasi labai, bet, kas pamato, klausia, kaip jas atskiriam – nelabai suprantu, nes mums jos labai skiriasi. Bet jos visos labai geros, jei nubėga į parduotuvę sau ko nors nusipirkti, tai būtinai ir mums ką nors nupirks, parneš.“
Ilgaplaukės stebina talentu
Darijai, Estėjai ir Gustei ne tik puikiai sekasi moksluose, bet ir kūrybinėje veikloje – mergaitės trise groja fortepijonu. Vienas fortepijonas ir šešios rankos sesėms jau atnešė ne vieną apdovanojimą ir pirmas vietas konkursuose, o stiprus ryšys viską tik palengvina – Daina sako, kad nuo vaikystės jos viena kitą jaučia.
„Jos lanko muzikos mokyklą, visos trys fortepijoną. Groti pradėjo nuo 8 metų, pradėjo lankyti, kai į mokyklos antrą klasę ėjo. Trio turėjom po 4 mėnesių mokymosi, mokytojas buvo nustebęs, kad taip greit išmoko groti“, – pasakojo moteris.
Mama nesistebi – ir anksčiau namuose turėjo fortepijoną, kuriuo mergaitės mėgdavo pagroti, tad pasiūlius lankyti muzikos mokyklą visos sutiko. Greičiausiai gelbsti ir tai, kad mergaičių niekas per daug nespaudžia.
„Būna, kad šiandien nenoriu groti, pagrosiu rytoj. Bet tai juk vaikai, suaugęs irgi būna kažko nenori, o čia – vaikas. Jeigu labai reikia, pasakai, bet jeigu tik prasigroti, galima nukelti į kitą dieną. Nėra taip, kad griežtai turi sėsti dviem valandoms.“
Dukros ne tik muzikalios – visos mėgsta piešti ir tai joms sekasi puikiai. Daina svarsto, kad, greičiausiai, meniškumo gyslelė yra giminėje, bet labiausiai džiaugiasi nuostabiais mokytojais, kurie randa, kaip sudominti ir visada padeda.
Be to, kad trynukės menininkės, visos trys dar ir ilgaplaukės, besididžiuojančios savo ilgomis kasomis ir jas demonstruojančios konkursuose. Darija, Estėja ir Gustė net pateko į Gineso rekordų knygą kaip ilgiausius plaukus turinčios trynukės.
„Jos jau nebenori kirptis. Nors ir nenorėjo. Dar pasiūlau, ypač dabar, kai karšta, plaukai 1,20 metro – tikrai sunku. Bet jos nuvažiuoja į vieną, į kitą konkursą, tikrai gražu. Dalyvavusios esam Kaune ilgaplaukių pasaulio konkurse, Panevėžyje Lietuvos ilgaplaukių 9-mečių konkurse, kur užėmė visas prizines vietas“, – dukromis gėrisi mama.
