Panevėžyje gyvenanti Jolanta Vaitiekūnienė, kurios vaikas priklauso LGBTQ+ bendruomenei sako, kad 2016 metais jai reikėjo pagalbos ir pradėjo ieškoti kitų mamų, kurių vaikai yra LGBT bendruomenės dalis.
„Man pavyko nuvažiuoti į Varšuvą, į konferenciją, kur buvo kviečiami tėvai iš Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos. Ten pamačiau, kad tėvai turi organizacijos, kurie, kaip sakė, „advokatauja“. Mane tai nustebino.
Gyvenau su tomis mamomis viename viešbutyje. Viena iš jų sako, juk Lietuva Europos Sąjungoje ir jūs neturite organizacijos? Šiandien ta organizacija startuoja, nes atsirado žmonių, kurie eis su ta idėja ir ją ištransliuos“, – organizacijos pristatymo metu kalbėjo ji.
Lietuva nesaugi LGBTQ+ bendruomenės nariams
Moteris teigia, kad kol kas viešumoje pasisakys tik šios organizacijos įkūrėjai, nes kiti nariai nori išlikti anonimiški dėl savo saugumo:
„Yra tų tėvų [organizacijoje], bet jie išlieka anonimiški. Jie galės padėti atsakinėti į laiškus. Tokioje Lietuvoje išties nesaugu atsiverti, mes čia tik tokios Amazonės atsiradome. Čia yra labai atsakingas žingsnis, kurį reikia pasiimti pačiam, apskaičiuoti kiek tai kainuos, nes tai lies ir šeimą, ir artimuosius.
Kol kas 3 mamų užtenka. Manau, kad vėliau atsivers ir daugiau mamų, tėčių ir senelių“, – svarsto ji.
J. Vaitiekūnienė pabrėžia, kad kalbėti apie LGBTQ+ bendruomenės problemas ir priimti yra juos be galo svarbu, nes atstūmimas ir neapykanta kainuoja vaikų gyvybes.
„Man svarbiausia, kad galbūt mažės nepilnamečių vaikų savižudybių. Čia yra pagrindinis skausmas, kuris pritraukia šią dieną. Mūsų vaikai žudosi, nes jie girdi aplinką, girdi tėvus, neištveria homofobijos ir palūžta. Čia yra faktai“, – sako ji.
Ji priduria, kad buvimas bendruomenėje su kitomis LGBTQ+ mamomis yra labai svarbus, nes ji ne tik nesijaučia saugi savo mieste, tačiau dėl to ją atstūmė net ir giminaičiai.
„Man kitos mamos suteikia saugumo, nes aš gyvenu miestelyje, ne Vilniuje, aplinkoje yra žmonių su visokiais supratimais. Aš visam Panevėžiui negaliu išaiškinti. Mes esame susibūrusios į bendruomenę, esame draugės. Mes dėl savęs buriame judėjimą.
Turint tokį vaiką, giminėje atsiranda šakos, kai giminaičiai nepriima. Tiesiog. Mano tikroji giminė atsibarsto. Man kaip mamai yra tikrai skaudu, todėl aš ieškau kitų stiprių emocinių ryšių“, – sako ji.
Nesiruošia kovoti
Kita viena iš pagrindinių organizacijos steigėjų – LGBTQ+ vaiko mama Rasa Račienė, kuri šią savaitę buvo susitikusi su Prezidentu Gitanu Nausėda. Moteris pabrėžia, kad organizacijos pagrindinė funkcija – padėti LGBTQ+ bendruomenės šeimoms ir tėvams.
„Aš ir šiandien gaunu žinučių iš LGBT žmonių, kurie teigia, kad nuėjimas pas prezidentą nublanksta, jeigu pasikeis šeimoje situacijoje, jeigu tėvai pagaliau priims savo vaikus tokius, kokie jie yra, jeigu šeimose neliks tų, kurie nedrįsta pasisakyti, kad yra kitokie, nes Lietuvoje kol kas tai yra norma.
Mes bandysime šią žinutę ištransliuoti visomis jėgomis, kad pirmiausiai mūsų žodis pasiektų ne politikus, bet šeimas ir tėvus“, – sako ji.
R. Račienė nurodo, kad tarp organizacijos planų yra ir susitikimas su regionų bendruomenėmis, tačiau viskas priklausys nuo to, ar pavyks tokius susitikimus suorganizuoti.
Visgi ji priduria, kad svarbiausia žinutė, kurią turėtų išgirsti lietuviai, yra ta, kad visi žmonės yra verti lygių teisių.
„Aš norėčiau pasakyti žinutę, kurią išgirstų ir visi komentuojantys – mes išeiname su taika. Mes išeiname su tiesiamu tiltu, kad priimtume žmones, o ne juos atstumtume ir niekintume. Iš mūsų neišgirsite purvo, nes mes neatėjome nieko apdergti. Mes tiesiog stovime už savo vaikus, už kitus vaikus. Mūsų tikslas yra taikiai, kultūringai parodyti Lietuvai, kad visi žmonės yra verti lygių teisių“, – sako ji.
