Otiliją prieš kiek daugiau nei dvidešimt metų lietuviai žinojo „Neklaužados“ vardu. Į muzikos pasaulį ji įsisuko dar ankstyvoje paauglystėje. Pirmąją jos dainą radijo stotys pradėjo groti, kai jai buvo vos keturiolika metų, nors žiniasklaidai tuo metu buvo meluojama, kad jai – dvidešimt treji.
Žinoma, užklupusi šlovė paauglei nebuvo į naudą – ji nežinojo nei kaip tvarkytis su užklupusiu populiarumu, nei su gaunamais pinigais.
„Man labai susuko galvą. Manęs niekas nemokė elgtis. Buvo kokia 7 ar 8 klasė, kai išleistas mano pirmas albumas. Klasėje žmonės vartydavo žurnalus ir laikraščius apie mane. Nežinojau, kaip man elgtis. Galiausiai nusprendžiau užsidaryti ir su niekuo nešnekėti, nes nežinojau, ką žmonėms sakyti. Aišku, visi galvojo, kad užriečiau nosį, nors iš tikrųjų aš taip slėpiausi“, – pasakoja Otilija.
Tėvai uždraudė dainuoti
Paauglė užsisuko albumų įrašinėjimo, mokymosi, grojimo smuiku ir šokių rate. Tačiau toks gyvenimas tęsėsi neilgai. Beįrašinėjant trečiąjį albumą, Otilijos tėvai nusprendė, kad gana ir uždraudė jai dainuoti.
„Buvo labai dideli pinigai, nežinojau, kaip su jais elgtis. Nesupratau, kur atsiradau. Buvau muzikinio pasaulio virtuvėje ir mačiau, kaip viskas vyksta iš vidaus. Paauglei tai buvo labai įdomu, tačiau kartais ir labai gąsdino.
Tėvai irgi nesuprato, kaip elgtis jiems patiems. Buvau pasimetęs vaikas, nes nežinojau, kaip elgtis. Kai man buvo 15 metų, aš pasakiau tėvams, kad jeigu jiems nepatinka, aš išeisiu gyventi atskirai, nes pinigų turiu. Galų gale tėvai uždraudė dainuoti ir užkirto karjerą. Man tai buvo viena didžiausių gyvenimo traumų“, – sako ji.
Visgi po metų Otilijai pavyko atgaivinti savo karjerą. Metus dainavimą ji pasikeitė, prasidėjo depresija. Tėvai negalėjo pakęsti matydami tokią dukrą, todėl vėl leido jai dainuoti.
„Pradėjau dainuoti rimtą muziką ir važinėti po pasaulį. Dalyvavau festivaliuose Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane. Kazachstane stovėjau ant scenos prieš 12 tūkst. žmonių, o Baltarusijoje – su gyvu orkestru. Tai neįkainojamos patirtys“, – prisimena.
Moteris sako, kad dainuojant skirtingos muzikos žanrus, patirtys iš tiesų skyrėsi:
„Kai dainuoji popsą, į tave pačią žiūri, kaip į popsą, rašo popsą. Kai atlieki rimtą muziką, žmonės su pagarba žiūri ir rašo straipsnius. Vietoj skandalingos kultūros, atsiranda tikroji muzikinė kultūra“.
Vietoj scenos – mokyklų steigimas
Otilijai sekėsi muzikuoti ir galiausiai kupina jaunatvinio maksimalizmo išvyko į Norvegiją. Ten ji susipažino su savo būsimuoju vyru. Taip lietuvė sukūrė šeimą su musulmonu, tačiau idilė truko neilgai – vyras uždraudė jai dainuoti, todėl moteris turėjo ieškoti išeičių, kaip nenutolti nuo savo mylimos veiklos.
„Susituokiau su vyru ir man uždraudė dainuoti. Aš įsikūriau savo studiją Norvegijoje ir mokiau dainuoti vaikus. Likau muzikos pasaulyje, tačiau buvau tik šalia scenos. Taip buvau, kol galiausiai „pramušė“. Būna, kad žmonės negali nerašyti, nepiešti, o būna, kad žmonės negali nelipti ant scenos ir jiems būtinai reikia išsireikšti“, – juokiasi ji.
Gyvendama su musulmonu Otilija pastebėjo, kokia svarbi jam yra gimtoji kultūra, ir nesąmoningai ėmė stiprinti savo lietuviškas šaknis.
„Norvegijoje mane laikė geras gyvenimas ir patogumas. Man tuo metu patiko Norvegijoje. Aš ten veikiau – įkūrinėjau mokyklas, kad vaikai kalbėtų lietuviškai. Žmonės iš tikrųjų nustemba, kai ateina mano dukra, kurios oda nėra visiškai balta, ir tobulai prabyla lietuviškai. Aš suvokiau savos kultūros jėgą.
Mačiau musulmonišką kultūrą, kokia stipri ji yra, atrodo, kad ji yra kraujyje. Jaučiau iš savęs, kad esu lietuvė ir tuo didžiavausi, todėl norėjau išlaikyti lietuvišką kultūrą. Man tai labai padėjo išjausti savo šaknis. Dabar suvokiu, kad tai buvo nesąmoningas savęs stiprinimas. Tai labai padėjo išgyventi svetimoje šalyje“, – šypsosi ji.
„Užsisakė“ vyrą
Otilija atvirauja, kad kartą nusvilusi, suvokė, kad kitas žmogus šalia jos, turi būti lietuvis.
„Taip ir „užsisakiau“ (juokiasi). Be to, labai norėjau persikelti gyventi kažkur, kur šilta. Pavyzdžiui, į Balį. Mano vyras buvo užaugęs Ispanijoje, tad viskas netyčia gavosi tobulai“, – sako moteris.
Maždaug tuo metu Otilijos gyvenime atsirado ir meditacija. Jos tėvai jogai, todėl moteris sako, joga, vegetarizmas ir meditacija, visada buvo jos kraujyje ir persiduoda jos pačios vaikams, be jokio spaudimo.
„Mano vaikai supranta, kad jie yra kūrėjai, kad vyksta tai, ko mes norime. Mano vaikai suvokia manifestaciją, žino, kad menas yra terapija. Mano 12 metų dukra labai gražiai piešia, kiekvieną dieną fotografuoja debesis ir juos siunčia man“, – džiaugiasi moteris.
Baisiausias košmaras
Balis Otilijai ypatinga vieta, kurioje ji pasikrauna dvasiškai, todėl stengiasi ten praleisti bent kelis mėnesius per metus.
Praėjusį metų kelionė į Balį tapo lemtinga. Į kelionę išvykusi moteris, „užstrigo“ saloje dėl koronaviruso. Vieną dieną ji bandė paskambinti vyrui, tačiau jis nekėlė telefono ragelio, nebuvo prisijungęs socialiniuose tinkluose. Moteris ėmė nerimauti ir paprašė, kad draugai patikrintų, ar viskas gerai.
Tą dieną ji išgirdo tai, ko nesapnavo nė baisiausiame košmare. Jos vyras namuose buvo rastas negyvas.
„Vyro mirtis buvo didžiausias šokas gyvenime. Visiška tragedija. Iš pradžių neturėjau net jėgų prašyti pagalbos. Artimieji mane labai palaikė ir stūmė į meną. Man dabar labai keista, kaip tuo metu aš sugebėjau sukaupti save ir rašyti muziką. Tuo metu aš įrašiau du albumus, bet tik vieną išleidau. Kitas yra ispaniškas, visai kitokio stiliaus, tačiau dar ne laikas jį išleisti. Dabar suvokiu, kad aš gelbėjau save, savo vaikus nuo pražūties. Mus išgebėjo menas ir hipnozė.
Hipnozė man buvo visai naujas dalykas ir nukrito kaip dovana. Kai vyras mirė, aš suvokiau gyvenimo trapumą. Norėjau patirti gyvenimą pačiu gražiausiu ir tyriausiu būdu. Galiausiai aš sudėjau muziką ir hipnozę kartu ir gavosi trancinė hipnozė – vienas iš stipriausių vaistų. Pavyzdžiui, hipnozė vadinasi „Meilė sau“ ir per tą 20 minučių jis jaučia viską, kaip mylėti save. Po tokios patirties viskas prašvinta“, – pasakoja ji.
Muzika – vaistas
Po nelaimės praėjus daugiau nei metams Otilija yra diplomuota hipnozės meistrė ir padeda žmonėms kovoti su juos kamuojančiomis problemomis arba pritraukti tai, ko jie trokšta labiausiai.
„Dažnai žmonės kreipiasi dėl ateities nerimo, sunkios depresijos, svorio augimas, bulimija, santykių su smurtaujančiais vyrais užmezgimas, viešo kalbėjimo baimė, užsienio kalbų mokymosi problemos, žvynelinė, vilkligė. Depresijai ir kitoms ligoms sutvarkyti dažniausiai reikia daugiau nei vienos sesijos, visiems kitiems užtenka ir vieno. Labai populiarus prašymas – atverti pinigų srautą“, – žmonių problemas vardija ji.
Dainavimas vėl sugrįžo į moters gyvenimą ir nežada pasitraukti. Šią žiemą moteris planuoja išleisti dar vieną albumą, kuris bus ypatingas.
„Žiemą noriu išleisti dar vieną albumą su Balio vibracijomis. Su muzikantais ir prodiuseriu Jonu Lengvinu žiemą praleisime Balyje. Tikiuosi, kad žmonės galės pajusti Balio vibraciją per muziką.
Muzika man yra meditacija ir į ją pasinėrus dingsta laikas. Kai dainuoju, man atrodo, kad esu ne Žemėje. Ta magija mane ir traukia. Noriu, kad žmonės suprastų, jog muzika gydo. Muzika yra pagrindinis mano vaistas“, – sako Otilija.
