Jau vienuoliktus gyvenimo metus Jonavoje skaičiuojanti Laura Grigaliūnienė – Pepės Ilgakojinės vilaitės šeimininkė. Būtent ji įkvėpta šio personažo Jonavos rajone sugalvojo įrengti pačią tikriausią vaikų fantazijos erdvę. Ir neapsiriko, ši vieta vasarą yra virtusi bene populiariausiu vaikų traukos objektu.
Būtina išankstinė registracija
Pati Pepės Ilgakojinės vilaitės šeimininkė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad ši vilaitė atviromis durimis svečius pasitinka gegužės-spalio mėnesiais. Šaltuoju metų laiku Pepė Ilgakojinė su visa komanda eina ilsėtis, tačiau L. Grigaliūnienė dėl to tik džiaugiasi.
„Darbas toks intensyvus, kad po to reikia mažiausiai dviejų mėnesių atostogų“, – juokiasi vilaitės įkūrėja.
Ir iš tiesų čia lietuvaičiai vis labiau mėgsta surengti įvairias savo šeimos šventes: krikštynos, gimtadieniai, išleistuvės, o kur dar ir antrus metus organizuojamos dienos stovyklos vilaitėje.
L. Grigaliūnienė sako, kad čia atvažiuoti nori ir daug pavienių asmenų, tačiau tokiu atveju yra būtina išankstinė registracija. Mat vilaitė talpina 60–70 žmonių, o aplankyti ją nori dažnai ir kur kas daugiau žmonių.
Su Pepe draugauja nuo trylikos metų
Pasiteiravus, kaip moteriai kilo tokia unikali idėja tikram gyvenimui prikelti būtent Pepės Ilgakojinės personažą, moteris šypteli, kad visas ryšys su šiuo personažu užgimė dar mokykloje, kai vieno renginio metu moteriai teko įsikūnyti į mažą išdykėlę:
„Perskaičiau scenarijų, perskaičiau, ką man reikės daryti, koks bus mano charakteris, ir to man užteko, man labai patiko. Kadangi Pepė Ilgakojinė yra nestandartinis vaikas, drąsi, žinanti, ką nori pasakyti ir žaisminga, todėl ja greitai susižavėjau.
Pravedžiau tą renginį, tuomet man siūlė vesti kitą, dar kitą, galiausiai atsirado kvietimai ir į vaikų gimtadienius. Taip nuo trylikos metų ir prasidėjo mano klajonės su lagaminais po įvairias vaikų šventes.“
L. Grigaliūnienės manymu, šis jos kuriamas personažas vaikams patiko ir vis dar patinka tikriausiai dėl to, kad ji stengiasi Pepės nevaidinti, jai ją įkūnyti pavyksta natūraliai.
Įkvėpė namas Švedijoje
Vieną kartą visai atsitiktinai naršydama internete moteris pastebėjo informaciją apie Švedijoje pastatytą Pepės Ilgakojinės namelį. „Kodėl tokio namelio nebūtų galima įrengti čia, Jonavoje?“, – tuomet sukirbėjo mintis moters galvoje.
„Pagalvojau, kiek galima su tais lagaminais važinėti ir jeigu aš pasidaryčiau stacionarą, į kurį važiuočiau ne aš, o visi važiuotų pas mane? Iš karto mačiau namelio viziją. Norėjau pastatyti ne tik gražų spalvotą namelį, kreivą tvorą ir įrengti gyvūnų kiemelį, man svarbiausia buvo vaikams kalbėti apie drąsą“, – įsitikinusi moteris.
Ir iš tiesų, ko jau ko, bet vaikai iš L. Grigaliūnienės sukurto Pepės Ilgakojinės namelio išvažiuoja išmokę vieno svarbaus dalyko – drąsos. Pačios vilaitės šeimininkės manymu, drąsus žmogus yra laimingas žmogus, todėl ji to stengiasi mokyti ir mažuosius. Moteris sako, kad maži vaikai dažnai papuola į stereotipų sūkurį, prisiklauso aplinkinių nuomonių ir savimi nebepasitiki.
Žinoma, kaip ir kiekvienas darbas su vaikais, taip ir šis reikalauja nemažai pastangų ir kantrybės. Tačiau L. Grigaliūnienė šypteli, kad jai darbas – vienas malonumas:
„Kai būna šventės, vaikai su tėvais atvažiuoja kelioms valandoms. Tuomet yra šventė, nuotaika gera. O kai būna dienos stovyklos, jie atvažiuoja nuo ryto iki vakaro, tada juos pamatai visokius – ir piktus, ir su kaprizais, tačiau man tai ir yra visos stovyklos esmė. Tada mes galime vaikams pasakyti daug gerų dalykų, paskatinti būti drąsesniems, nugalėti kliūtis.“
Vilaitę pabaigė per dvylika dienų
Aprašomą Pepės Ilgakojinės namelį statė viena įmonė, o visos statybos L. Grigaliūnienės šeimai kainavo apie 14–15 tūkst. eurų. Moteris šypteli, kad stipriausią pagalbos ranką jai ištiesė vyras.
Jis statė ir tvoras, ir gyvūnų narvus. Vyrui iki šiol yra patikėti visi ūkiški vilaitės darbai. Tiesa, pastato darbai vyko taip greitai, kad atvažiavę aplankyti statomą namelį draugai iš pradžių net nepatikėjo, kad jis bus baigtas laiku.
„Kai jau grėsė atidarymas, buvo toks juokas. Atidarymas buvo numatytas gegužės septynioliktąją, o gegužės penktąją mes šventėme brolio jubiliejų. Atvažiavo jo draugai, įėjo į namelį, o jis visiškai tuščias. Tik laukas, aptverta tvora ir ryškiai nudažytas namas.
Sako jie man, o kada čia atidarymas? Sakau – septynioliktą dieną. Tai jie manęs klausia, kuriais metais“, – juokiasi L. Grigaliūnienė.
Kaip per dvylika dienų namelyje atsirado visi baldai, daiktai ir narvai vilaitės šeimininkė negali atsakyti iki šiol. „Tikiu stebuklais ir viskas“, – šypteli ji.
Įėjimas – tik lipant per tvorą
Panorus aplankyti Pepės Ilgakojinės vilaitę, pirmiausia čia jus ši padūkusi mergaitė pasitiks už tvoros. Niekas be Pepės Ilgakojinės negali įeiti į teritoriją be jos leidimo. Įėjimas – tik lipant per tvorą. Lipti turi tiek vaikai, tiek suaugę, nes pati L. Grigaliūnienė yra įsitikinusi, kad kiekviename suaugusiame žmoguje slypi vaikas. Nors kartais jis ir būna paslėptas labai giliai.
Vėliau Pepė vaikams praveda ekskursiją savo namuose, papasakoja savo gyvenimo ypatumus, vaikams leidžia pasimatuoti perukus, drabužius ir net parodo pėdsakus, kurie yra likę nuo vaikščiojimo lubomis.
Pas Pepė Ilgakojinę vilaitėje gyvena ir keli draugai – varna Vanda, kiškis Pranciškus ir varlė Kvarkvabelius. Būtent šių sukurtų personažų dėka L. Grigaliūnienė gali vaikams papasakoti apie gyvenimą, kai kurias jų būdo savybes pritempti ir prie vaikų charakterio.
Bene smagiausia ekskursijos dalis vaikams – nusileidimas čiuožykla iš antro aukšto. „Kam lipti, jeigu gali nučiuožti?“, – įsitikinusi Pepė Ilgakojinė.
Pepės kieme taip pat netrūksta veiklų, čia galima rasti ir lauko virtuvėlę su tikrais indais, mini ekskavatorių ar net Pepės automobilį. Pepės kieme net ir gyvūnai turi visai kitokius pavadinimus, pavyzdžiui, ožka čia vadinama raguota meška, o triušis – liūtu. Pepės krautuvėlėje galima įsigyti ir specialių vienos kepyklėlės kepamų meduolių, kurių galima rasti tik čia.
Žmones traukia teigiama atmosfera
Pati L. Grigaliūnienė nesidrovėdama pripažįsta, kad ji iš tiesų pajautė, kad jos vilaitė yra tapusi bene šios vasaros lankomiausių vietų hitu. Čia vaikai su tėvais plūsta iš visos Lietuvos. Vilaitės šeimininkė mąsto, kad juos tikriausiai čia sugrįžti traukia pati aplinka, nes atvažiavę žmonės kartoja, kad čia daug jaukiau ir smagiau nei atrodo nuotraukose.
Suktis vilaitėje moteriai padeda vyras ir kolegė Vaida, kartas nuo karto atvažiuoja ir dailininkė ar kitas pagalbininkas, tačiau už vilaitės vairo Laura stovi kartu su savo vyru ir vadina tai savotišku šeimos verslu. Ir nors toks sezoninis darbas pareikalauja ypač daug pastangų ir bemiegių naktų, L. Grigaliūnienė sako, kad jo tikrai nekeistų į nieką kitą:
„Dirbu už du, o gal ir už tris, bet man jėgų užtenka tik todėl, kad man labai patinka šis darbas. Aš darau tai, kas man patinka, supratau, kad tai ir turėjau daryti jau seniau.“
