Naujienų portalui tv3.lt kunigas Ričardas Doveika paaiškina Verbų sekmadienio reikšmę ir pasakoja apie šios senos tradicijos kilmę.
Gavėnia – pasiruošimo ir susitaikymo laikas
Kunigas R. Doveika pasakoja, kad pradėję Gavėnią Pelenų trečiadienį, kuomet 40 dienų iki Velykų krikščionys įžengia į šį laikotarpį su pelenų barstymo apeiga, per visą šį laiką jie apmąsto savo išganymo istoriją, santykius su Dievu, nuodėmės tikrovę, mirties ir kančios reikšmę ir nekaltojo pasiaukojimą.
„Krikščionims tai yra labai stiprus ir iškalbingas 40 dienų laikas. Tai laikas, kada mes darome gerus darbus, atsiprašome už savo klaidas, atliekame asmeninę išpažintį, susitaikome su Dievu. Tai iš tikrųjų yra tarnystė savo žmogiškumui“, – sako kunigas.
Po šių 40 dienų, krikščionys pereina į Didžiąją savaitę, kuri prasideda Verbų sekmadieniu. Šią savaitę minime Šventojo Rašto įvykį, kuomet Kristus prieš savo kančią, išdavystę, mirtį ir prisikėlimą įžengė į Jeruzalę.
„Prisimename Šventojo Rašto istorinį įvykį, kuomet Kristui, įžengiant į Jeruzalę, kai jojo ant asilaičio, jį pasitiko džiūgaujanti žmonių minia, kuri tiesė palmių šakeles ant žemės, klojo kilimus, džiūgavo ir kreipėsi, kad ateina išganytojas, mesijas“, – pasakoja kunigas.
R. Doveika sako, kad verbomis prisimename Kristaus įžengimą į Jeruzalę, kai jis valgys paskutinę vakarienę, bus išduotas Judo, melsis Alyvų sode, kuriame bus suimtas, patalpintas į kalėjimą, išduotas ir Poncijaus Piloto pasmerktas mirti, vainikuotas erškėčių vainiku ir eis savo Kryžiaus kelią, kur ant Golgotos kalno bus prikaltas ir šalia esančiame sodo kape palaidotas, o Velykų rytą prisikels.
„Verbomis krikščionys, minėdami Kristaus įžengimą į Jeruzalę, pradeda Didžiąją savaitę. Visos šios dienos yra vadinamos Didžiosiomis dienomis iki Velykų ryto, skirtos savo tikėjimo širdžiai apmąstyti“, – atskleidžia kunigas.
Susitaikymas ir atgaila – svarbiausi Verbų sekmadienio akcentai
Kunigas pabrėžia, kad per Kristaus kančios ir mirties ant kryžiaus įvykius mes esame atperkami. Dievas per savo Sūnų, Jėzų Kristų, sutaiko žmogų su Dievu, grąžindamas jam orumą ir nemirtingumą.
„Kaip kūrinio, šviesos ir didžiausio egzistuojančio gėrio atstatymas, tai yra susitaikymas Dievo ir žmogaus. Mums yra privalu vienas kitą saugoti, gerbti ir mylėti, nes pastumti žmogų, išduoti jį, nuskriausti, lygiai taip pat yra lygiaverčiai įskaudinti, išduoti ir net paneigti kartais Dievą“, – pabrėžia jis.
Pasak kunigo, tai labai stiprus momentas ne tik žmogui ir religiniam gyvenimui, bet ir visai žmonijai. Krikščionims tai – branda ir civilizacijos gimties pradžia.
„Nuo tuščio kapo ši planeta pradėjo skaičiuoti nebegrįžtamą kokybinį žingsnį į priekį. Tai yra daugiau nei 2 tūkstančius metų trukusi krikščioniškos civilizacijos istorija“, – sako jis.
Verbų sekmadienis yra svarbus ne tik kaip religinė šventė, bet ir kaip istorinis bei dvasinis įvykis, simbolizuojantis žmonių santykių su Dievu pokytį. Tai momentas, kai krikščionys atsigręžia į savo tikėjimą ir pripažįsta Kristaus pasiaukojimą, kuris tapo visos žmonijos išganymo pradžia.
Kodėl žmonės šventina verbas?
Kunigas paaiškina, kad žmonės šventina verbas, prisimindami Šventojo Rašto istoriją apie Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Tąkart Kristų pasitiko džiūgaujanti minia, kuri atėjo pagerbti Jo, kaip to, kuris atėjo sutaikyti žmogų su Dievu.
„Žmonės kirto palmių šakas, klojo ant žemės. Tai buvo pagarbos, džiaugsmo, pripažinimo, pasitikėjimo išraiška. Kiti klojo jam kilimus tuo taku, kuriuo jis ėjo. Tai yra aukščiausias laipsnis parodyti savo pagarbą“, – teigia jis.
Kunigas R. Doveika pabrėžia, kad prisimenant šį įvykį, krikščionys Verbų sekmadienį su verbomis, palmių šakelėmis, Lietuvoje dažnai su kadagio šakelėmis arba tradicinėmis lietuviškomis verbomis, išreiškia savo tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu. Tuo pačiu jie sutapatina save su Biblijos laikmečio žmonėmis, kurie džiaugėsi ir šventė savo tikėjimą.
„Tos verbos yra saugomos namuose, parsinešamos į namus kaip Dievo įvykio liudijimo ženklas. Verbos, kurios saugomos visus metus, kito Pelenų trečiadienio metu yra surenkamos, sudeginamos, o jų pelenai naudojami ateinančių metų pelenų barstymo apeigoms“, – sako jis.
Kunigas teigia, kad verbų šventinimas yra šios tradicijos išraiška, kuri simbolizuoja biblinį įvykį, taip pat mūsų pagarbą, pasitikėjimą, džiaugsmą ir dėkingumą Dievui. Tai yra mūsų išpažinimo ir tikėjimo šventimas.
„Mes Verbų sekmadienį ateiname džiaugtis, kad kartu su mumis yra Dievas, džiaugtis, kad Dievas sutaikys mane su savimi“, – pabrėžia jis.
Kunigas taip pat kalba apie Velykų įvykio reikšmę krikščioniui. Jis pažymi, kad nuo Kristaus mirties ir prisikėlimo, mirtis nebeturi galios mūsų ateičiai, amžinybei ir likimui.
„Ateitis yra mūsų palaidojimas, bet likimas yra mūsų prisikėlimas ir amžinasis gyvenimas“, – priduria pašnekovas.
Kunigas R. Doveika sako, kad pilnavertiškai išgyventi Velykų šventes yra didžiulė dovana mūsų žmogiškumui:
„Protingam ir norinčiam krikščioniškai išgyventi šias šventes, tai yra kvietimas stiprinti savo santykį su Dievu, augti ir puoselėti tikėjimą kasdienybėje, o iš Verbų sekmadienio įvykio atrasti sau paguodą ir ramybę.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Jo pasisakymai visada dvasingi,pamokantys.
