Apie bažnytinę santuoką „YouTube“ kanalo „Gyvenimas šiaurėje“ tinklalaidėje „Žvaguliai tuokiasi“ pasakojo Dievo gailestingumo šventovės rektorius, kunigas Povilas Narijauskas su Ineta ir Ąžuolu Žvaguliais, kurie po 10 metų civilinėje santuokoje jau gegužę amžiną meilę prisieks ir prieš Dievą, aptaręs ne vienam rūpimus klausimus.
Paklaustas, kaip pats kunigas vertina įvairius būdus tuoktis – dabar amžiną meilę poros prisiekia ne tik bažnyčioje ar civilinės metrikacijos skyriuose, bet ir humanistinių ceremonijų metu – kun. P. Narijauskas pabrėžė – kiekvienas yra laisvas rinktis.
Tinklalaidėje jis aptarė įvairias situacijas, kokios pasitaiko praktikoje – kodėl poros renkasi bažnytinę santuoką, kodėl kartais sugalvoja ir po daugybės metų civilinėje santuokoje susituokti bažnyčioje ir net papasakojo, kodėl kartais net pataria poroms neskubėti tuoktis bažnyčioje.
Visą tinklalaidę galite žiūrėti čia:
Ar galima antrą kartą tuoktis bažnyčioje?
Laidos svečias pabrėžė – santuoka turi būti tvirtas dviejų žmonių sprendimas, nepadiktuotas niekieno kito iš šalies ar priimtas dėl spaudimo ar kitų veiksnių. Lygindamas civilines ir bažnytines santuokas, kunigas priminė ir tai, kaip pasirinkimas gali lemti veiksmus, jei nuspręsite skirtis.
Civilinė santuoka, anot P. Narijausko, techniškai yra sutartis, kuri galioja „tol, kol sutarties sudarytojai nori tos sutarties“. Tad ir nusprendus skirtis, pakanka sutvarkyti teisinius reikalus.
O štai bažnytinė santuoka, pabrėžia kunigas, negali būti nutraukiama ir net toks dalykas, kaip antra bažnytinė santuoka, neegzistuoja, nors antrą kartą tuoktis bažnyčioje tam tikrais atvejais galima.
„Bažnytinė santuoka irgi turi savo bažnytines teises, bet tai yra žingsnis, kuris jau yra nebeatšaukiamas, ta prasme, išskirti žmonių nėra įmanoma. Yra, kada paskelbia santuoką negaliojančia dėl tam tikrų aplinkybių, bet paskelbimas negaliojančia nėra santuokos nutraukimas arba panaikinimas.
Tai yra paskelbimas, kad tai, kas atrodė, kad įvyko, iš tiesų neįvyko, nes buvo tam tikros priežastys, kurios, pavyzdžiui, apribojo laisvą valią arba buvo tam tikri labai svarbūs dalykai nuslėpti“, – aiškino tinklalaidės svečias.
Jis pridūrė, kad tokiu atveju bažnytinis teismas gali paskelbti santuoką negaliojančia ir žmogus yra laisvas arba su tam tikrais apribojimais gali tuoktis dar kartą, tačiau tai nėra antra bažnytinė santuoka – ji yra pirmoji, nes ankstesnis sakramentas negalioja.
Viena vertus, tai gali kelti baimę, kita vertus, pasak kunigo, tai suteikia ramybės ir saugumo jausmą, kad prie altoriaus žengiama su žmogumi, su kuriuo nugyvensime visą gyvenimą, nes jis priėmė sprendimą būti su partneriu tokiu, koks jis yra.
Jis taip pat pridūrė, kad civilinėje santuokoje esantys sutuoktiniai santykius, kas, kaip dažnai kartojama, yra dviejų žmonių darbas, turi išlaikyti vien iš savo jėgų ir sugebėjimų, o juk esame visokie – su savais trūkumais, egoizmu. Kai neturima atramos ir to, kas papildytų mūsų vidinius resursus, jie laikui bėgant senka:
„Kai kalbame apie bažnytinę santuoką, kurią jūs teiksite vienas kitam, per ją atsiveria dovanos ir malonės iš Dievo, kurios jums reikalingos tam, kad išliktumėte ištikimi vienas kitam visą gyvenimą, kad išliktumėte ne sukandę dantis kaip nors, kaip sako, iki mirties, bet kad praėjus ir 20, ir 30, ir 50 metų žiūrėdami vienas į kitą galėtumėte sakyti: taip, jeigu šiandien reikėtų rinktis, aš vėl tave pasirinkčiau, aš toliau noriu būti su tavimi nepriklausomai – su visais sunkumais, kuriuos mes patyrėme, su nesusipratimais, bet aš noriu.
Žmogus tam, kad tai patirtų susituokęs, jis turi gyventi pagal Dievą, vadinasi, su kasdiene malda, mišios bent kartą savaitėje, dažna išpažintis tam, kad aš pats patirčiau gailestingumą ir meilę ir kad aš turėčiau ką duoti kitam.“
Ką žinoti ruošiantis bažnytinei santuokai?
Aptarus skirtumus, paliesti ir „techniniai“ klausimai, pirmiausia apie tai, kaip pasiruošti santuokai ir kokie dokumentai reikalingi. Kunigo teigimu, pats pirmas ir svarbiausias darbas – kad abu asmenys būtų pasiruošę, be rožinių akinių, prie altoriaus žengtų aiškiai suprasdami ir pažindami partnerį be iliuzijos, kad po santuokos žmogus pasikeis.
„Tuokiantis yra labai gerai suprasti – yra kažkas tame žmoguje, kas tau nepatinka, suprask, kad tu sprendiesi su tokiu žmogumi gyventi visą gyvenimą. Ar nori, ar tikrai to nori, ar vis dėlto gal tada pagalvosi? Jeigu nori – tvarkoje, taip sakant, tu prisiimi tą naštą ir tu apsisprendi tą naštą nešti.
Gal, duok Dieve, įvyks stebuklas ir pasikeis, nežinau, žmogus įtikės arba pradės kažkaip kitaip elgtis – gali būti ir tai bus nuostabi dovana. Bet tebūnie tai dovana, o ne sąlyga, kad aš galėčiau toliau su tuo žmogumi gyventi“, – kalbėjo kun. P. Narijauskas.
O jau planuojant vestuves, pirmas žingsnis – kreiptis į norimą bažnyčią likus ne mažiau nei penkiems mėnesiams iki vestuvių. Jeigu kreipiamasi vėliau, kunigas turi kreiptis į vyskupą ir prašyti atleidimo nuo kliūties, bet, anot tinklalaidės svečio, įprastai poros planuoja vestuves jau gerokai anksčiau, tad spėja kreiptis likus numatytam laikui.
Be to, kunigas priminė, kad poros gali tuoktis ir ne savo parapijai priklausančioje bažnyčioje. Vis tik, jei sakramentas priimamas ne parapijoje, kuriai priklausoma pagal gyvenamąją vietą, reikia kreiptis į parapiją, kurioje gyvenama, ir gauti leidimą tuoktis kitoje parapijoje.
Vis tik yra ir tokių bažnyčių, kuriose norint tuoktis bet kokiu atveju būtinas leidimas – štai Dievo gailestingumo šventovė yra rektoratas, neturintis savo teritorijos, tad net gyvenantys visai šalia turi gauti leidimą.
Atsakė, kokie dokumentai reikalingi
Ir jau pirmojo susitikimo su kunigu metu pradedama pildyti anketa: „Dažniausiai į pirmąjį susitikimą atsinešami tik asmens dokumentai ir po to jau pildant yra išsiaiškinama, kokių dar dokumentų reikės.
Jeigu žiūrėti visiškai taip, kad pas sužadėtinius yra viskas, kaip sakant, katalikiška ir viskas tvarkinga, reikia labai nedaug dokumentų: jeigu ne savo parapijoje – leidimo tuoktis už parapijos ribų, tada reikia išrašo iš krikšto knygų toje bažnyčioje, kurioje jūs buvote krikštyti.
Netinka tas pažymėjimas, kurį galbūt tėveliai išsaugojo, nes tai yra jums atsitiminimas. Ir tame išraše normaliai, jeigu jūs esate jau priėmę sutvirtinimo sakramentą, bus įrašyta, kad jūs esate priėmę sutvirtinimo sakramentą – su visais įrašais jūs pristatote šiuos dokumentus. Ir dar, savaime aišku, reikės pristatyti dokumentą, kad išklausėte sužadėtinių pasirengimo kursus.“
Kunigas aptarė ir tokius atvejus, kai krikšto ar kiti įrašai būna pasimetę – tokiais atvejais bažnyčiai gali paliudyti sakramente dalyvavę asmenys ir viskas sutvarkoma. O jei nebėra gyvų asmenų, kurie gali paliudyti, yra krikštas su sąlyga ir, jei asmuo nebuvo krikštytas, jis pakrikštijamas, nes bažnytinės santuokos sudaryme turi dalyvauti bent vienas katalikas, idealiu atveju – abu asmenys yra katalikai.
O jei kyla klausimų apie bet ką, kun. P. Narijauskas ragina nebijoti kreiptis į kunigą ir kalbėtis – daug ką galima išspręsti, tereikia ieškoti sprendimų.
Paaiškino, ar bažnytinė santuoka galima už bažnyčios ribų
Tinklalaidėje aptarus klausimus dėl sužadėtinių kursų ir ne vienam kylantį klausimą, kam jie reikalingi, ypač kai poros jau daug metų nugyvenę kartu ar jau yra civilinėje santuokoje, paliesta tema ir apie tai, ar sakramentas gali būti duotas ne banyčioje, o už jos ribų.
„Iš vienos pusės, teoriškai, santuoka galėtų būti ne tiktai bažnyčioje, bet tam reikėtų ypatingų sąlygų, pavyzdžiui, žmonės jau ruošiasi tuoktis ir, nežinau, įvyko avarija ir, pavyzdžiui, prie mirties yra, bet jie vis tiek nori susituokti – tada gali santuoka būti ir ligoninėje tokiu atveju, bet šiaip, normaliai, santuokos yra tik bažnyčiose, nėra kitaip“, – paaiškino kunigas.
Kun. P. Narijauskas aiškino, kad poros turėtų rinktis bažnyčią, kuri jai yra svarbi, kur ateina melstis ir jaučiasi saugiai. I. Puzaraitei-Žvagulienei užsiminus, kad jie pasirinko Kernavės bažnyčią, nors nebėra kunigo, su kuriuo buvo artimai susipažinę, pašnekovas priminė ir apie galimybę prašyti klebono leidimo, kad santuokai vadovautų kitas kunigas:
„Klebonas gali sutikti, gali nesutikti, bet tokia galimybė yra. Tik aš visą laiką paklausiu: o kodėl? Jeigu tai yra, nežinau, kažkokia „žvaigždė“ ir čia tik dėl to, kad „žvaigždė“ kokia sutuoktų, tada jau nelabai rimtas argumentas, bet jeigu tai yra, pavyzdžiui, kaip sako, šeimos kunigas, kuris ir krikštijo, kuris dažnai lankosi – yra visiškai normalu pasikviesti.“
Aukos bažnyčiai
Galiausiai pereita prie, ko gero, daugeliui aktualiausio klausimo – kiek už vestuves reikia „susimokėti“ bažnyčiai? Vis sklando kalbos, kad kai kur yra sudaryti net kainoraščiai, kiek ir kas kainuoja, tačiau kun. P. Narijauskas pabrėžia – sakramentai bažnyčioje nėra pardavinėjami.
„Mes negalime bažnyčioje malonių nusipirkti, nepriklausomai, kiek pinigų turėtume. Visos malonės yra dovanojamos Dievo, todėl kainos už sakramentus negali būti. Tai yra auka. Kokia tai auka? Žiūrėkit į savo širdį, į savo sąžinę, kiek jums atrodo, kad tai bus auka. <...>
Auka yra pagal galimybes. Yra santuokų, kada nieko nepaliko – išėjo ir išėjo. Yra, kada palieka šimtus ar tūkstančius. Nė vieno po to negaudai ir nesmaugi. Čia aš manau, kad iš tiesų labai priklauso nuo tikėjimo, kad tikintis žmogus duoda iš tiesų pagal savo galimybes tai, kas yra auga. Tam tikra prasme duodu taip, kad man šiek tiek skaudėtų“, – kalbėjo Dievo gailestingumo šventovės rektorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
