Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė atsako į dažniausiai kylančius klausimus apie šią vis dar mažai suprantamą sveikatos problemą.
Kas yra panikos priepuolis ir kuo jis skiriasi nuo nerimo priepuolio ar streso?
„Panikos priepuolis – tai staigus intensyvaus nerimo, sąmyšio ar baimės epizodas, kurį gali lydėti baimė mirti, išprotėti ar prarasti sąmonę, nors realaus pavojaus gyvybei nėra“, – sako J. Jankauskienė.
Pasak vaistininkės, paprastai panikos priepuolio metu pasireiškia ir fiziniai simptomai, tokie kaip pagreitėjęs širdies plakimas, dusulys, drebulys, prakaitavimas, galvos svaigimas, pykinimas, virškinimo sutrikimai. Panikos priepuolis yra epizodinis, tad trunka nuo kelių minučių iki pusės valandos.
Tiesa, vaistininkė teigia, jog jį kartais sunku atskirti nuo kitos, gana panašios problemos – nerimo priepuolio. Vis dėlto, jie nėra vienas ir tas pats.
„Nerimo priepuolio simptomai gali būti labai panašūs į panikos priepuolio, tačiau jie pasireiškia ne staiga, o pamažu.
Nors įprastai juntamas stiprus nerimas nebūna toks intensyvus kaip panikos priepuolio metu, jis gali trukti gerokai ilgiau, pavyzdžiui, didžiąja dalį dienos“, – pasakoja J. Jankauskienė.
Stresas – natūrali organizmo reakcija į tam tikrus dirgiklius, pavyzdžiui, ruošiantis egzaminui, lipant ant scenos ar keliaujant į pasimatymą. Anot specialistės, ši būsena gali būti tiek trumpalaikė, tiek ilgalaikė, tačiau nesukelia tokių intensyvių simptomų, kaip panikos ar nerimo priepuoliai.
Žmogus taip pat gana lengvai gali įvardinti įprasto streso priežastį, o panikos ar nerimo priepuolio priežastį, be psichikos sveikatos specialisto, suprasti gali būti sudėtinga.
Dažniausi fiziniai ir emociniai simptomai
„Fiziniai simptomai, kurie išduoda apie panikos priepuolį, yra stiprus širdies plakimas, dusulys, šaltas prakaitas, drebulys, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, galvos svaigimas, silpnumas, gausus prakaitavimas“, – sako vaistininkė.
Tiesa, svarbu nepamiršti ir lygiai taip pat svarbių emocinių simptomų, dėl kurių panikos priepuoliai geriausiai atpažįstami.
Tai – stiprus baimės jausmas, nerimas, panika. Bijoma prarasti kontrolę ar išprotėti, apima labai stiprus jausmas, kad tuoj įvyks kažkas labai blogo, jausmas, kad atitrūkstama nuo realybės.
Žinoma, pasak vaistininkės, kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingi simptomai.
Ar galima išmokti atpažinti artėjantį priepuolį?
Panikos ataką patyręs žmogus dažniausiai jaudinasi, kad ši būsena neištiktų dar kartą, todėl susidūrus su stresą keliančia situacija, neretai stengiamasi atpažinti savo kūno signalus ir net menkiausius pojūčius.
Pasak vaistininkės, kartais nutinka taip, kad jau patyrūs panikos priepuolį, taip stipriai bijoma patirti jį dar kartą, kad sukeliame sau tiek nerimo, jog galiausiai panikos priepuolis pasikartoja.
Vis dėlto, naudinga suprasti, kokie jūsų kūno signalai nuorodo, jog artėja panikos priepuolis. Jei geriau pažinosite šiuos simptomus, panikos priepuoliai taps lengviau ir greičiau atpažįstami ir liks mažiau vietos nepagrįstai baimei.
„Nors kiekvienam pirmieji panikos priepuolio signalai gali skirtis, dažniausiai tai būna didėjantis nerimo ir baimės jausmas, sunkumas kvėpuoti, pagreitėjęs širdies ritmas, prakaitavimas“, – pažymi J. Jankauskienė.
Susiduriant su panikos ar nerimo priepuoliais, tačiau dirbant su savimi ir psichikos sveikatos specialistais, galima išmokti suprasti, kada netrukus prasidės epizodas ir kas jį paskatino. Tačiau tai – kiekvieno žmogaus individualus pasirinkimas.
Veiksniai, sukeliantys panikos priepuolius
Daugelis mano, kad panikos priepuoliai gali kilti tik dėl psichologinių priežasčių, tačiau esama ir kitų veiksnių, galinčių paskatinti šių priepuolių atsiradimą. Tai – tam tikrų hormonų disbalansas, skydliaukės sutrikimai, lytinių hormonų pokyčiai (menopauzė, nėštumas), nervų sistemos išsekimas, miego trūkumas, netgi fizinės traumos.
Vis dėlto, anot vaistininkės, panikos priepuolių priežastys įprastai būna dažnas ir intensyvus stresas, nerimas, nesėkmės, įvairios netektys, skyrybos, sunkūs konfliktai, emocinės traumos.
Panikos atakos dažniau pasireiškia žmonėms, patiriantiems ilgalaikį stresą, turintiems silpnesnę nervų sistemą, nepriklausomai nuo amžiaus.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad panikos sutrikimą turi apie 4 proc. žmonių pasaulyje, dažniausiai moterys.
Ką daryti pirmosiomis panikos priepuolio minutėmis?
„Pirmosiomis minutėmis svarbu stengtis išlikti ramiam ir valdyti savo emocijas. Praktikuoti lėtą ir gilų kvėpavimą, kad sulėtėtų širdies ritmas ir nurimtų organizmas.
Jei įmanoma, reikėtų atsitraukti į tylesnę vietą, sėdėti, gerti vandenį, laikyti šaltą ledo kubelį delne. Vengti triukšmingos aplinkos ir spaudimo daryti tai, kas nemalonu“, – teigia vaistininkė.
Taip pat specialistė pasidalino dar viena technika, kuri padeda išlikti ramesniems panikos priepuolio metu.
Tai – vadinamoji „trejeto taisyklė“: įvardyti 3 regimus objektus, 3 girdimus garsus ir pajudinti 3 kūno dalis, kas padėtų nukreipti dėmesį nuo juntamos baimės į aplinką ir tarsi grįžti į realybę.
J. Jankauskienės teigimu, pagalbos reikėtų kreiptis tokiu atveju, jei panikos atakos kartojasi, trukdo kasdieniam gyvenimui, jei nepavyksta savarankiškai suvaldyti streso ir nerimo.
Be to, pagalbos taip pat reikėtų kreiptis, jei atsiranda papildomos emocinės problemos, pavyzdžiui, depresija arba jei nerimas tampa nuolatine būsena, kuri trukdo mokytis, dirbti ar palaikyti santykius.
Panikos priepuolių gydymas
„Vieniems žmonėms pakanka pakeisti gyvenimo būdą – susireguliuoti darbo ir poilsio režimą, miego ritmą, fizinį aktyvumą, mitybą ar atsikratyti žalingų įpročių.
Kitiems gali prireikti pastiprinti nervų sistemą (magnis, vitaminas D, B grupės vitaminai B1, B6, B12, Omega-3 riebiosios rūgštys, 5-hidroksitriptofanas, L-teaninas, ašvaganda, melatoninas).
Dar kitiems gali prireikti išmokti taikyti atsipalaidavimo ir emocijų išliejimo technikas, o dar kitiems gali prireikti ir profesionalios pagalbos: psichikos sveikatos specialistų konsultacijų, psichoterapijos, gydymo vaistais“, – pasakoja specialistė.
Anot jos, nėra vieno veiksmingiausio būdo kovoti su panikos priepuoliais, tačiau tyrimai rodo, kad geriausiai veikia visų šių metodų rinkinys – gyvenimo būdo bei įpročių sureguliavimas, nervų sistemos stiprinimas papildais, atsipalaidavimo technikos bei konsultacijos su profesionalais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
