Šie metai, anot K. Rimienės, kitokie – nors Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena asocijuojasi su šalies trispalvėmis spalvomis – geltona, žalia, raudona – pasirinktos kiek kitokios spalvos, tačiau atspindinti tai, kas svarbiausia – lietuviškumą.
„Šiemet kalbame apie lietuvišką pievą, visas renginys dekoruotas etnomotyvais, jie eina per visur – LED ekranus, aplinką. Labai graži idėja uvo iš TV3 kalbėti apie lietuviškus turtus – pievą, žemę, vandenį, upes, mišką.
Kadangi kaip tik pavasaris, taip norisi šilumos akims, tad viskas atrodo kaip žydinti pieva“, – pasakojo Vilniaus rotušę, kur šiemet vyksta „Lietuvos garbės“ apdovanojimai, dekoravusi K. Rimienė.
Siunčia svarbią žinią visiems
Puošiant renginio vietą septynių žmonių komanda dirbo dvi dienas, kone pagrindiniu akcentu tapo fotosienelės statula, puošta specialia technika į vėduokles surišti javai. Floristė skaičiuoja, kad vien jų rišimas užtruko apie 30 valandų.
Be to, šiemet šventės vietoje stalą puošia burbulinis fontanas, visur žydi pievų gėlės arba žemė. Kai kurios dekoracijos pagamintos net iš raudonųjų bulvių ir melsvių svogūnėlių.
K. Rimienė šypteli – šventės vietos dekoravimas buvo iššūkis, tačiau jo su visa komanda ėmėsi su malonumu. Ir visai nesvarbu, kad šiemet Rotušė pražydo ne geltona, žalia ir raudona, o geltona, žalia ir balta spalvomis – lietuviškumas turi daugybę simbolių.
„Mes kartais apribojame save tam tikrais dalykais, kuriuos laikome elementariais, pavyzdžiui, spalvomis – geltona, žalia, raudona. Bet mūsų yra ir gali būti daug daugiau, kiekvienas žmogus yra individas, kuris praturtina mūsų lietuvių bendruomenę.
Aš manau, kad mūsų lietuvybę atspindi daug daugiau simbolių ir labai gražu, kad mes šiandien apie „Lietuvos garbę“ kalbame būtent iš lietuviškumo perspektyvos, nes „Lietuvos garbės“ nominantai yra būtent Lietuvos žmonės, kurie daro didžius darbus. Tai priverčia mus didžiuotis galiausiai suprasti, kad mes visi esame skirtingi, bet mumyse glūdi tiek daug jėgos“, – kalbėjo floristė.
Šie metai tapo išskirtiniais, paskatinusiais išeiti iš apibrėžtų ribų, tad K. Rimienė visiems to ir linki – neapsibrėžti sau rėmų, nes savo lietuviškumą galime išreikšti daugybe skirtingų būdų:
„Neapsiribokime tam tikrais nusistatytais rėmais ir bandykime parodyti savo lietuvišką charakterį tokį, koks jis yra – tam turime labai daug priemonių, simbolių, gerų žmonių ir žygdarbių, kuriais mes turime didžiuotis.“
