Jei daug laiko praleidžiate gamtoje, didelė tikimybė, kad jau esate sutikę laukinių gyvūnų. Dažniausiai žmonių pastebimos stirnos ar kiškiai, tačiau M. Čepulis sakė, kad yra šansas pamatyti ir vilką. Vis dėlto jų baimintis nereikėtų. Gamtos fotografo teigimu, nei vilkai, nei lūšys įprastai žmonių nepuola.
Ypač dažnai pastaruoju metu į miestus užklystančios lapės jūsų gąsdinti taip pat neturėtų, tačiau nedera ir jų šerti. „Apskritai jokių žvėrių nereikėtų šerti ir viliotis. Žmonės, pamatę žvėrį, iš karto galvoja, kad jis alkanas. Jis gali būti ir alkanas, tačiau vis tiek nereikia jo šerti ir prie to pratinti, nes vėliau tik pačiam žvėriui bus blogiau“, – pasakojo M. Čepulis.
Fotografo teigimu, svarbiausia atkreipti dėmesį į žvėries elgesį ir jo kūno kalbą. Nors pasiutligės atvejų Lietuvoje šiuo metu beveik neužfiksuojama, neadekvatus gyvūno elgesys, prasta koordinacija ir iš nasrų drimbančios putos gali byloti apie gyvūno ligą, todėl jo reikėtų vengti.
Pasak M. Čepulio, svarbiausia taisyklė – ramiai ir gražiai atsitraukti, o tada stebėti, ką žvėris jums „sako“. „Visi žvėrys su jumis kalbės kūno kalba. Jei ausys stovi gražiai – viskas gerai. Jei ausys nulenktos prie kūno, tai reiškia, kad žvėris tuoj jums įkąs arba gausite spyrį iš kanopos. Vėlgi, nežinau, kokia situacija turi būti, kad taip atsitiktų. Pamatote žvėrį, gražiai atsitraukite ir nelįskite arti. Džiaukitės žinoma, fotografuokite, tik su žvėrimi asmenukių nesidarykite“, – juokavo fotografas.
Apsauga nuo įaudrintų žvėrių – medžiai
M. Čepulio teigimu, susidurti su laukinio žvėries agresija yra beveik neįmanoma, jei pats jo neprovokuojate, tačiau su kai kuriais gyvūnais reikėtų būti atsargesniais. Dažnai sakoma, kad ypač saugotis reikėtų šernių su jaunikliais, kurių jos atsiveda maždaug kovo mėnesį, nors net ir pastarosios, laikantis atstumo, žmogaus be priežasties užpulti neturėtų.
Šiek tiek didesnį pavojų gali kelti briedės, kurios, saugodamos briedžiukus ir pajutusios pavojų, gali gana agresyviai gintis. „Pats pavojingiausias žvėris miške, po žmogaus, yra mama. Pavojingiausia yra briedė, todėl niekada nelįskite prie briedžiuko.
Jei briedžiukas vaikšto vienas, šalia visada bus briedė, ir gali būti, kad gausite spyrį iš kanopos. Prie šernių taip pat geriau nelįsti, bet vis dėlto briedė yra pavojingesnė už šernę“, – pasakojo fotografas.
Jei jau taip atsitiko, kad jaučiate, jog žvėris puls, aplinkui ieškokite medžių. Pasak M. Čepulio, nuo šernės puolimo apsiginti galite įlipdami į medį ir laukdami, kol šernė atsitrauks. Kartais netinkamu metu po kojomis galite pasitaikyti ir briedžiui: „Koks įsiaudrinęs briedis arba briedė per rują gali pulti, nes jiems „pasimaišo“ truputį“,– juokavo fotografas.
Tokiu atveju briedžio įsiūčio galima išvengti lakstant aplink medžius arba į juos įlipus. Tokiu būdu gintis reikėtų ir nuo vilko, nors M. Čepulis dar kartą pridūrė, kad vilkai žmonių įprastai niekada nepuola.
Šunys – tik ant pavadėlio
Nors ir labai norisi miške augintiniams duoti daugiau erdvės ir laisvės, M. Čepulio teigimu, nuo pavadėlio paleisti galima tik itin klusnius šunis. Pavojus gali grėsti ne tik jūsų augintiniui, tačiau ir smulkesniems miško gyventojams.
„Jei jau paleidžiate šunį nuo pavadėlio, žinokite, kad nutikti gali bet kas. Yra atvejų, kai vilkai sudraskė šunis, nes vilkai apskritai šunų nemėgsta. Ir šuo gali užpulti žvėrį, gali jį sudraskyti, o tada jus nubaus už brakonieriavimą ir teks susimokėti nemenką baudą“, – įspėjo fotografas.
Nors Lietuvoje gyvenantys žvėrys nepasižymi agresija, kai kurie sergantys gyvūnai gali platinti tokias ligas kaip niežai, kuriomis užsikrėsti galite jūs arba jūsų augintinis. Būnant miške svarbu nepamiršti pagarbos gyvūnams ir jų namams, o apie mieste pastebėtą ar sužeistą gyvūną fotografas siūlė pranešti pagalbos telefonu 112, kuriuo atsiliepusi operatorė jus sujungs su atitinkamomis tarnybomis.
