Apie tai, kas galėjo nulemti tokį žmonių elgesį ir paskatinti visų nelaimių nutikimą vos per kelias dienas, naujienų portalui tv3.lt papasakojo psichologas Edvardas Šidlauskas.
Jis tikino, kad prie šių tragedijų galėjo prisidėti įvairios vasariškos aplinkybės, kurios sudirgina žmones ir veda link negebėjimo kontroliuoti savo impulsų.
Savikontrolės praradimą lemiantys veiksniai
Pokalbio metu psichologas turėjo įžvalgų apie tai, kodėl tiek daug nelaimių įvyko per pastarąją savaitę. Vienos iš po pateiktų priežasčių – nesaikingas alkoholio vartojimas ir laisvas laikas, kurio vasarą padaugėja.
„Kaip man žinoma, dauguma buitinių žmogžudysčių įvyksta apsvaigus nuo alkoholio. Kadangi prasidėjo vasara – atostogų sezonas – tai dauguma žmonių nedirba, jie nebėra užimti, sumažėja įsipareigojimų ir jie tarsi ištrūksta į laisvę. Gauna tų atostoginių pinigų, jeigu ne jie, tai kaimynai, ir prasideda tie baliai.
Paprasčiausia mano teorija, kurią, aišku, reikėtų patikrinti, yra alkoholis ir laisvas laikas. Kai nežinai, ką su juo daryti, tada prasideda konfliktai, muštynės, susižalojimai ir netgi prieinama prie nužudymų“, – veiksniais dalijosi E. Šidlauskas.
Jis pridėjo, jog taip pat žmones paveikti galėjo ir itin aukšta oro temperatūra bei magnetinės audros. Pasak jo, tuomet žmogui sunkiau sukontroliuoti savo impulsus, kurie veda prie nelaimių:
„Bendrąja prasme, tikrai galėjo prisidėti ir išorinės sąlygos, kurios gali varginti žmogų fiziškai.
Tai, kas yra savikontrolė, pavadinkime, impulsų kontrolė, valia – turi ribotą galiojimą. Pavyzdžiui, mes galime ryte atsikelti, išeiti į lauką, susitikti su kokiu nors ne ten automobilį pasistačiusiu žmogumi ir mes jau pusę tos savikontrolės išeikvosime per kelias sekundes. Tada jau to tokio susikaupimo nebeturėsime arba turėsime jo mažiau.
Tai taip, jeigu yra kažkoks didelis karštis ar šaltis, kažkokie kiti dalykai, kurie mus vargina fiziškai, tai tuo pačiu jie vargina ir psichologiškai. Tai gali lemti mažesnę savikontrolę, dėl ko tapsime agresyvūs, ir, aišku, jie gali lemti tragedijas.“
Pastebimas tragedijų sezoniškumas
Paklaustas apie tai, kas galėjo nulemti tokį tragedijų pasikartojimą vos per vieną savaitę, psichologas aiškino, kad atsakyti sunku. Anot jo, tai paveikti galėjo įvairūs įvykiai.
„Sunku pasakyti, kodėl būtent šią savaitę taip nutiko, reiktų žiūrėti, gal kažkokie įvykiai veikia.
Bet žiūrint iš psichologijos mokslo, iš psichologijos teorijų, tai didžiausią kančią kitam žmogui sukelia kitas žmogus, o ne kažkas kitas.
Vėl gi tokia socialinė interakcija, psichologinis smurtas gali būti priežastis to fizinio smurto. Tai kažkokie konfliktai suaktyvėja, o dėl ko – pasakyti sunku“, – paaiškino pašnekovas.
Psichologas pridėjo, kad, visgi, žvelgiant plačiau, pastebima, kad nelaimių padaugėja būtent vasaros metu. Anot jo, tai gali lemti prailgėjusi diena:
„Man sunku pasakyti dėl sezoniškumo, tačiau atsimenu savižudybių statistiką. Jų padaugėja vasarą. Tai yra tos agresijos prieš save ir prieš kitą laikas.
Taip yra, nes vasarą yra ilgesnė diena ir tas socialinis gyvenimas prailgėja. Jis žmogų išdirgina – daugiau bendravimo su žmonėmis lemia daugiau problemų.“
E. Šidlauskas taip pat pasidalijo agresijos pavyzdžiu iš beždžionių gyvenimo, kurį sugretino su žmonių elgesio. Pasak jo, analogijų tarp šių gyvūnų ir žmonių atrasti galima:
„Didmiestyje yra daugiau agresijos negu kaime, nes didmiestyje yra daugiau žmonių, daugiau interakcijų, o kuo daugiau interakcijų – tuo daugiau nelaimių.
Tokia buvo ir Eriko Fromo knyga „Žmogaus destruktyvumo anatomija“. Tai ten yra pavyzdys su beždžionėmis.
Jos laisvėje yra labai taikios, tik du-tris kartus per metus vienos kitą aprėkia iš tolimo atstumo. Bet jeigu jos yra zoologijos sode sugrūstos į vieną narvą, tai būna ir sunkių sužalojimų, ir nužudymų.
Tai mes esame labai panašios būtybės į beždžiones. Tas konkuravimas, trintis, tos žiurkių lenktynės, perteklinis socialinis kontekstas, plius orai, kažkokios ekonominės sąlygos – mus vargina. Tai žmogų daro agresyvų, bejėgį, dirglų ir lemia daugiau agresijos.
Tai vasara taip sudėta, kad dėl ilgesnių dienų, didesnio socialinio aktyvumo kyla daugiau agresijos negu žiemą.“
Gali išprovokuoti žiaurų elgesį
Pokalbio metu E. Šidlauskas atskleidė, kad įvairių tragedijų pasikartojimas, bendrąja prasme, gali išprovokuoti panašų visuomenės narių elgesį. Anot jo, tai lemia viešai rodomi elgesio modeliai, kurie tarsi programuoja žmones.
„Taip jau visai tiesiogiai, tai abejočiau, kad paveiks, bet bendrąja prasme – taip. Visokie elgesio modeliai rodomi viešai, jie kažkuria prasme programuoja. Jie siūlo mintis apie savižudybes, žmogžudystes ar kažkokius kitus elgesio būdus. Žmonės kažkiek to pasisemia iš aplinkos ir kopijuoja juos“, – atskleidė jis.
Tiesa, taip pat psichologas pridūrė, jog slėpti tokios informacijos – taip pat negalima. Tačiau svarbu ją pateikti tinkamai:
„Aišku, mes negalime visiškai cenzūruoti tų faktų. Svarbu juos pateikti kažkaip tai neutraliai arba kažkaip empatiškai. Čia, žinoma, reiktų ne man vienam spręsti, o su psichologų bendruomene kalbėtis, kaip pateikti tokius dalykus, kad visuomenei nebūtų žalos.
Tai aš rodyčiau įvykį visada iš empatiškos pusės <...>. Parodyčiau kainą ir to atsainumo, galbūt kažkas girdėjo už sienos barnius, bet nepaskambino į policiją.
Didžiausi monstrai yra tie kaimynai ar šalia esantys, kurie nepaskambino, nes dažnai galima sustabdyti tas nelaimes.“
Anot pašnekovo, taip pat svarbu vykdant tokių įvykių prevenciją – nukentėjusiųjų ir sudaužytų likimų rodymas. Jis paaiškino, kad tai skatina atsigręžti į nelaimių ir tragedijų šaknis:
„Geriausia prevencija yra rodyti pasekmes. Čia, kaip ir, pavyzdžiui, su rūkymo žala rodo supuvusius plaučius arba su vairavimo išgėrus žala rodo sumaitotus kūnus.
Tai tiesiog buitinio smurto arba alkoholio tragediją rodyti, o ne šiaip sau visus faktus rašyti. Svarbu parodyti, kokia kaina tų sulaužytų gyvenimų: galbūt liko vaikai be tėčio ar mamos.
O išvis labai liūdna istorija, kai sūnus nužudo mamą, bet kokios tos prielaidos? Ne vakar tai nutiko, gyvenimas taip sudėliojo.
Svarbu, kaip visuomenei, matyti ir reaguoti į tas klaidas, kurias darome ugdant jaunimą. Svarbu atkreipti dėmesį į socialinių emocijų ugdymo programas, kodėl jos neveikia mokykloje: kodėl jis nemoka valdyti pykčio, kodėl jis nemoka teigiamai stiprinti savivertės, o ne per patyčias, gerus darbus.
Tai tokių elementarių dalykų sutvarkymas tai išspręstų, svarbu kalbėti apie žalą, kad žmones supurtytų, jie atsibustų iš to abejingumo.“
Ir nežinau ką gali stebinti žmogžudystės ir kiti nusikaltimai, kai šalyje jau daugiau negu 30 metų klesti [prokurorų] ir [teisėjų] nebaudžiamumas, ir [LR SEIME] sėdi [KGB-istai], kurie patys save užsislaptino.
Manau, kad reikia būti idiotu, kad stebėtis viso to pasekmėmis.
