Knarkimas, kuris gali pasikartoti net iki 500 kartų per naktį, iš tiesų trukdo gerai išsimiegoti ne tik patiems knarkiantiesiems, bet ir esantiems šalia.
Tai trumpalaikis kvėpavimo sutrikimas miegant. Jis atsiranda tuomet, kai įkvepiamas ar iškvepiamas oras nosyje, burnoje ar gerklėje sutinka kokią nors kliūtį. Tai gali būti padidėjusios tonzilės, polipai, adenoidai, lėtinė sloga, sinusitas, pavasarinė alergija, iškrypusi nosies pertvara, ilgas liežuvėlis, žemai nusileidęs minkštasis gomurys ir kt.
Knarkimą taip pat skatina migdomųjų vaistų ir alkoholio vartojimas. Dažniausiai knarkiama, kai miegama ant nugaros, nes tada atsipalaiduoja gerklės raumenys ir įkvepiant ima vibruoti minkštasis gomurys bei liežuvėlis.
Su šia problema susiduria ne tik vyresnio amžiaus žmonės, bet ir vaikai. Vis dėlto knarkia tik apie 35 proc. pasaulio gyventojų. Į knarkimo rizikos grupę dažniausiai patenka nutukę (rizikos veiksniu laikomas antsvoris, kai kūno masės indeksas yra daugiau kaip 28), nesveikai gyvenantys, turintys anatominių kvėpavimo takų problemų žmonės, aukšti ir stambūs vyrai nuo 40 iki 50 metų.
Dalį knarkiančių žmonių dažnai vargina miego apnėja – trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai miegant, kurie trunka ne mažiau kaip 10 sekundžių.
Kartais kvėpavimas gali sustoti ilgiau nei minutę ir kartotis keliasdešimt kartų per valandą. Nutrūkus kvėpavimui, kraujyje sumažėja deguonies ir įvairiuose organuose bei audiniuose vystosi deguonies badas. Ypač dėl to kenčia smegenys, širdies veikla ir imuninė sistema.
Dažniausiai apnėja pažadina ja sergančiuosius gilaus miego stadijoje, todėl sutrinka miego ritmas, išbalansuojamas biologinis žmogaus laikrodis, sutrikdoma daugelio organų ir fiziologinių funkcijų veikla. Jei kvėpavimas visai nenutrūksta, bet žmogus kvėpuoja dažnai, negiliai ir paviršutiniškai, kraujyje taip pat ima trūkti deguonies, o šis kvėpavimo sutrikimas vadinamas hipopnėja.
Dėl deguonies trūkumo žmogaus organizme padidėja streso hormono kortizolio, kuris turi įtakos širdies nepakankamumui, didina insulto ir išeminio infarkto riziką, išsiskyrimas.
Negydoma miego apnėja gali padidinti nutukimo ar diabeto riziką, pabloginti kognityvines funkcijas, sukelti įvairius kitus sutrikimus.
Apie apnėją signalizuoja galvos skausmas rytais, nuolatinis nuovargis, sutrikusi atmintis, bloga dėmesio koncentracija, padidėjęs kraujo spaudimas, mieguistumas, dirglumas ir sumažėjęs darbo našumas.
Jei norite geriau išsimiegoti, prieš miegą venkite aktyvios protinės ir fizinės veiklos.
Dažnai knarkimas atsiranda dėl netinkamo čiužinio, pagalvės, patalynės, naktinių drabužių ar mikroklimato, gerai išvėdinkite miegamąjį. Tinkamiausia miegui temperatūra – 17 °C, oro drėgmė – ne mažesnė kaip 60 proc. Tam nebūtina turėti oro drėkintuvą, puikiai tiks ir indas su vandeniu. Be to, miegamajame turi būti tamsu, nes net mažiausias šviesos šaltinis gali trikdyti hormono melatonino išsiskyrimą.
Prieš miegą nerekomenduojama daug prisivalgyti, gerti tonizuojančių gėrimų, gerklę galima paskalauti aliejiniais skysčiais, pvz., alyvuogių aliejumi, jie sutepa ir tonizuoja ryklės raumenis, sumažina burnos sausumą.
Padėti gali ir tinkamai pasirinkta miegojimo poza bei ortopedinė pagalvė. Geriausia miegoti ant šono. Mokslininkai nustatė, kad tai net 98 atvejais iš šimto padeda išvengti knarkimo.
Jei miegoti ne ant nugaros – sunku, galima pabandyti ant miegui skirto drabužio, maždaug tarp menčių prisiūti kišenę, o į ją įdėti guminį kamuoliuką ar keletą didelių medinių sagų, kad miegoti ant nugaros būtų nepatogu. Taip pat padeda specialūs pratimai, stiprinantys liežuvio, žandikaulio ir gerklės raumenis.
Jei pastebėjote, kad jus pradeda varginti įvairūs miego sutrikimai, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris atliks tyrimus, nustatys diagnozę ir paskirs gydymą, nes knarkimas nėra vien nemalonus, miegoti trukdantis garsas – tai rimta sveikatos problema, kurią būtina gydyti.
