Jūriniuose konteineriuose įrengto Klimato muziejus kelionė per Lietuvą tęsiasi jau ketvirtą mėnesį. Per tą laiką ekspoziciją aplankė tūkstančiai įvairaus amžių ir profesijų žmonių, bet muziejaus darbuotojai pastebi, kad visus juos stebina labai panaši informacija.
Štai 5 faktai, kurie labiausiai įkvepia pokyčiams:
- Kasmet pasaulyje iškertama 13 milijonų hektarų miško ploto – tai lygu 35 futbolo aikštėms per minutę. Pasaulio miškai yra įvertinti apie 140 trilijonų eurų, 90 % šios vertės kyla iš to, kad miškai kaupdami anglį reguliuoja klimatą. Šalia to, miškai skatina bioįvairovę, stabdo eroziją, sugeria triukšmą, saugo nuo potvynių ir gerina mūsų psichologinę sveikatą.
- Europos keliuose yra 252 mln. automobilių. Jei juos visus sustatytumėme į eilę, jie apvyniotų Žemę 28 000 kartų. Transportas sudaro apie 25 % viso Europos Sąjungoje išmetamo CO2 kiekio.
- Maždaug trečdalis mūsų maisto produktų ir apie 80 % vaisių ir daržovių auga tik bičių dėka. Bičių piniginė vertė yra beveik 265 milijardai eurų, tačiau kasmet jų populiacija mažėja. Bites neigiamai veikia sausros, mažinančios augalų išskiriamo nektaro kiekį bei ūkininkų naudojami pesticidai.
- Žemės pereikvojimo diena tai data, kai išnaudojame visus Žemės išteklius, kuriems mūsų planetai atkurti reikia vienerių metų. 2022 ši diena buvo liepos 28 d. Mūsų vartojimo įpročiai kasmet auga, po kiek daugiau nei pusmečio pradedame „skolintis“ žaliavas iš sekančių metų.
- Siuvant standartinius džinsus pramoniniu būdu sunaudojama 7 000 litrų vandens, t.y. daugiau nei 50 pripildytų vonių. Palyginimui vienam žmogui per metus reikia tik 1 000 litrų geriamo vandens. Klimato krizės laikais švarus vanduo tampa vis labiau vertingas.
Neseniai Šakiuose vykusiame muziejaus atidaryme rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas pastebi parodos naudą bei svarbą.
„Čia esminiai du žodžiai: klimatas ir kaita. Kai man buvo 18 metų būdavo gėda važiuoti prisisegus saugos diržą, dabar gėda važiuoti jo neprisisegus. Visai neseniai pradėjome rūšiuoti šiukšles, į parduotuves nešamės savo maišelius — tai įpročių kaita mūsų galvose. Apsilankę šiame muziejuje sužinosime, kaip kiekvienas iš mūsų galime dar labiau prisidėti prie gamtos išsaugojimo mūsų vaikams“, — šnekėjo D. Aštrauskas.
Klimato muziejus jau netrukus kelionę tęs per 6 Lietuvos miestus: Marijampolę, Gargždus, Birštoną, Tauragę, Jonavą ir Kauną.
2023-aisiais muziejus tęs kelionę Latvijoje.
Keliaujančio muziejaus projektą įgyvendina asociacija „Aktyvus jaunimas“, finansuoja Europos klimato iniciatyva. Muziejaus kelione rūpinasi logistikos partneris Hoptrans. Generalinis rėmėjas Telia, informacinis projekto rėmėjas – TV3 žiniasklaidos grupė. Projekto idėją Lietuvoje remia IKI, Walk15 ir Mantinga.
