Liepa – sarkomos žinomumo mėnuo, todėl „Eurovaistinė“ bendradarbiaudama su Nacionaliniu vėžio institutu siekia supažindinti su šia liga, rašoma pranešime spaudai.
Jungiamųjų audinių žmogaus organizme yra itin daug, todėl yra ir įvairių sarkomos rūšių. Gydytojas atkreipia dėmesį į dvi pagrindines sarkomų grupės – minkštųjų audinių sarkomos ir kaulų sarkomos.
Dažniausiai sarkomos yra vadinamos pagal tai, į kokį audinį navikas yra panašus. „Jei navikas yra panašus į kaulinį audinį, tuomet vadinamas osteosarkoma, jei į riebalinį audinį – liposarkoma. Dažnesnė, be abejo, minkštųjų audinių sarkoma, nes gali vystytis bet kuriame organe, o kaulinė sarkoma sudaro tik apie 10 procentų visų sarkomos atvejų“, – pasakoja dr. R. Baušys.
Sarkoma gali vystytis beveik visur
Gydytojas paaiškina, kad vienos iš dažniausių vietų navikų vystymuisi yra minkštieji audiniai – rankos ir kojos. Šiuose audiniuose yra diagnozuojama apie pusė sarkomų. Kiek rečiau sarkomos vystosi liemenyje, krūtinėje, o ypač retai – galvoje ir kakle. Daugiau nei pusė navikų gali vystytis vidaus organuose, kuo didesnė navikų įvairovė – tuo sunkesnė diagnostika ir gydymas.
Anot specialisto, sarkomų vystymuisi yra nustatyti aiškūs rizikos veiksniai – sarkomai atsirasti įtakos gali turėti taikomas spindulinis gydymas, sutrikusi limfos apytaka (dar vadinama dramblialige) ir įvairios cheminės medžiagos tokios kaip vinilo chloridas bei arsenas. Taip pat didelė rizika kyla žmonėms turintiems paveldimumo tikimybę, šie žmonės turėtų būti stebimi atidžiau, konsultuojami genetikos specialisto.
Gydytojas dr. R. Baušys sako, kad dažnai pirmas problemą gali aptikti pats žmogus. „Pacientas užsičiuopia guzelį, bet viskas priklauso nuo to, ką jis daro toliau, ar jis kreipiasi į gydytoją, ar ne. Yra daug žmonių, kurie galvoja, kad praeis, kad reikia palaukti, galbūt tai tik sumušimas ir kreipiasi į gydytojus tik kuomet žirnio dydžio guzelis tampa kumščio dydžio“, – perspėja gydytojas.
„Eurovaistinės“ vaistininkai ragina pastebėjus neįprastus guzelius kreiptis į gydytoją ar pasikonsultuoti su vaistininku, kuris dažnai padrąsina kreiptis į specialistus ir taip anksčiau nustatyti įvairius susirgimus.
Ankstyva diagnostika ir gydymas
Pasak dr. R. Baušio, minkštųjų audinių sarkomų yra daugiau negu 50 rūšių, kuo daugiau rūšių tuo ankstyva diagnostika ir gydymas yra sudėtingesnis. Todėl kreipiantis į gydytoją yra atliekami tyrimai, leidžiantys nustatyti pirminio naviko kilmę, lokalizaciją, dydį, išplitimą. Tokiu atveju taikomas ir magnetinis branduolių rezonanso tyrimas, kuris parodo net pirminio naviko lokalizaciją, dydį, leidžia identifikuoti struktūras, kurios yra šalia naviko, kas ypač svarbu planuojant chirurginį gydymą.
Sarkoma gali plisti vietiškai ir peraugti į gyvybiškai svarbius organus, plisti į regioninius limfinius mazgus. Dažnai plinta į plaučius ar kepenis.
Išgijimo tikimybę padidina ankstyva diagnostika. „Bendra sarkomą turinčių žmonių išgyvenimo daugiau nei 5 metus tikimybė siekia 65 procentus, tačiau nustačius ligą pirmoje stadijoje, ji siekia net 95 procentus. Nustačius ligą antrojoje stadijoje šį laikotarpį išgyvena apie 80 procentų žmonių, o nustačius ketvirtąją stadiją – tik 15 procentų“, – perspėja gydytojas ir ragina nedelsti kreiptis į specialistus.
Dažniausiai nustatomos pirmos ir antro stadijos arkomos, jos sudaro 30 procentų visų atvejų. Lietuvoje yra diagnozuojama apie 150 naujų sarkomos atvejų kasmet. Susirgimas yra pakankamai retas ir sudaro mažiau nei vieną procentą visų piktybinių susirgimų, todėl jo diagnostika bei gydymas yra sudėtingesnis, nors su kiekvienais metais tobulėjama.
„Sarkomos gydymas yra ypač individualus, jis turi būti aptartas daugiadalykėje specialistų komandoje, Nacionalinis vėžio institutas tokią komandą turi, ji vadinasi retų ligų, sarkoma priskiriama šiai ligų kategorijai. Sarkomos gydymas neapsiriboja vienu gydymo metodu, tai yra kompleksinis gydymas, į kurį įeina chirurgija, radioterapija, chemoterapija, audinių terapija, įvairūs šiuolaikiniai lokalūs gydymo metodai, ir visa tai leidžia pasiekti maksimaliai gerų rezultatų“, – sako gydytojas dr. R. Baušys.
