Naujienų portalui tv3.lt apie šią bakteriją sutiko papasakoti Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas gastroenterologas, Bendrosios gastroenterologijos sektoriaus vadovas prof. dr. Laimas Jonaitis.
„Ši bakterija gyvena mūsų skrandyje. Mes ja dažniausiai užsikrečiame vaikystėje, dėl to daugelis net nežino, kad turi šią bakteriją“, – pokalbį pradėjo prof. L. Jonaitis.
Bakteriją išduodantys simptomai
Nors įprastai įvairias ligas ir bakterijas organizme įmanoma susekti pagal simptomus, kuriuos šios sukelia, Helicobacter pylori bakterija yra išimtis.
Gydytojo gastroenterologo teigimu, šios bakterijos sukeliamo ūmaus ir lėtinio skrandžio uždegimo simptomai nėra specifiniai.
„Užsikrėtus bakterija (dažniausiai vaikystėje, dažniausiai iki 10 metų amžiaus) pasireiškia vadinamasis ūminis skrandžio uždegimas, kuris gali pasirodyti įvairiais virškinimo sutrikimo simptomais: skausmu duobutėje, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, apetito nebuvimu ir kitais.
Bet kuriam vaikui ar suaugusiajam to nėra buvę? Apsinuodijimas maistu, virškinimo sutrikimas – visa tai praleidžiame pro akis, simptomai praeina, o bakterija lieka gyventi organizme“, – pasakojo specialistas.
Vis tik, pasak jo, tuomet organizme lieka lėtinis skrandžio uždegimas. Ši užsitęsusi liga gali būti besimptomė, tačiau taip pat gali pasireikšti pasunkėjusiu virškinimu, sunkumo jausmu, ankstyvu sotumo jausmu. Taip pat L. Jonaitis pridėjo, kad liga gali paūmėti rudens ir pavasario sezonais arba pažeidus maitinimosi režimą.
Jis pridėjo, kad jeigu liga pasireiškia tokiomis komplikacijomis kaip opalige ar skrandžio vėžiu, tada jau susiduriama su visai kita situacija, kuomet atsiranda kiti simptomai.
„Nors neretai bakterija neišduoda savęs simptomais, tačiau visi tie, kurie skundžiasi virškinimo sutrikimais, ypač viršutinio virškinamojo trakto sutrikimais, privalo būti patikrinti dėl šios bakterijos“, – pridėjo profesorius.
Didina skrandžio vėžio riziką
Prakalbus apie tai, kuo yra pavojinga Helicobacter pylori bakterija, profesorius L. Jonaitis tikino, kad pavojus pradėjo ryškėti tada, kai buvo atrastas ryšys tarp bakterijos ir kitų virškinamojo trakto ligų.
„Pirmiausia, kas leido išryškinti jos reikšmę, tai opaligės patogenezė. Prieš maždaug 20-40 metų labai daug žmonių sirgdavo opalige ir beveik visi buvo infekuoti Helicobacter pylori.
Tarp visų infekuotų asmenų apie 10-20 proc. žmonių suserga opalige ir pas juos atsiranda gilūs gleivinės pažeidimai, žaizdos dvylikapirštėje žarnoje arba skrandyje, jos periodiškai kartojasi.
Panaikinus Helicobacter pylori bakteriją opaligė nesikartoja – liga išgydoma. Opaligė visada atsiranda sukelta lėtinio skrandžio uždegimo fone, o jis bus visuomet, kai turėsime Helicobacter pylori bakteriją“, – ryšį tarp ligų aiškino pašnekovas.
Dar vienas pavojus, kurį sukelia Helicobacter pylori bakterija, yra skrandžio vėžys. Pasak specialisto, net 80-90 proc. skrandžio vėžio atvejų vystosi bakterijos sukelto lėtinio skrandžio uždegimo fone.
Anksti išnaikinus bakteriją, pacientai apsaugomi nuo skrandžio vėžio išsivystymo. Išskyrus kai kuriuos, retesnius paveldimus šios onkologinės ligos atvejus.
„Jeigu paimtume procentaliai, tai iš visų, infekuotų Helicobacter pylori bakterija, 100 proc. turi lėtinį gastritą, 10-20 proc. turi atsikartojančią opaligę ir maždaug 1-2 proc. suserga skrandžio vėžiu“, – atskleidė profesorius.
Nesudėtingai nustatoma bakterija
Nors daugeliui Helicobacter pylori infekcija gali kelti baimę, tačiau profesorius ramino ir sakė, kad ji yra pakankamai nesunkiai nustatoma ir išnaikinama.
Jis pasakojo, kad yra pakankamai nemažai puikių testų, kurie gali padėti nustatyti bakteriją. Tiesa, pridėjo, kad vertėtų pasidaryti testą pasitarus su gydytoju ar gydymo įstaiga.
„Pacientui pačiam darytis testo aš nerekomenduočiau. Pirmiausia, siūlyčiau pasitarti su gydytoju, gydymo įstaiga. Tiesa, testus atlikti galimybių yra netgi vaistinėje iš piršto paimamo kraujo būdu ar privačiose klinikose.
Vis tik reiktų atsiminti, kad darant tyrimus su krauju, mes matome antikūnus, o ne pačią bakteriją. Dėl to prieš gydymą darytis tokį testą yra logiška, tačiau po gydymo mes juo pasikliauti negalime“, – perspėjo jis.
Profesorius pridėjo, kad taip pat dėl bakterijos vertėtų išsitirti ir tuomet, kai yra atliekama gastroskopija. Pasak jo, tuo metu verta išnaudoti susidariusią galimybę ir paimti kelis bioptatus ureazės testui ar histologiniam tyrimui.
„Visgi, jeigu gastroskopija jau atlikta, testą darome po bakterijos gydymo, endoskopijai nėra indikacijų, tokiu atveju lieka du neinvaziniai testai.
Vienas iš jų – 13C šlapalo kvėpavimo testas, kuris yra pakankamai tikslus ir informatyvus, arba išmatų antigeno testas.
Vis tik geriausia yra atlikti ne tą testą, kurį pats gali pasidaryti vaistinėje, o tą, kuris yra daromas laboratorijoje, ligoninėje. Jie yra patikimesni“, – baigė pokalbį jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
