Dažniausiai užsikrečiama enterobioze, askaridoze, toksokaroze. Pastebima, kad helmintozėmis dažniau užsikrečia vaikai, tačiau jos neaplenkia ir suaugusiųjų.
Kirmėlinėmis ligomis užsikrėsti galima įvairiais būdais. Vienas iš kelių – valgant netinkamai apdorotą užkrėsto gyvūno, pavyzdžiui, karvės, kiaulės mėsą, rašo healthline.com.
Taip pat kirmėlinės ligos plinta vartojant užterštą vandenį, esant užterštam dirvožemiui, per kontaktą su išmatomis, kuriose yra parazitų, įtakos turi ir netinkama higiena.
Kirmėlinių ligų simptomai
Kai užsikrečiate, parazitas keliauja į jūsų žarnyną, ten auga ir dauginasi. Kai kirmėlių padaugėja ir jos tampa didesnės, gali pasireikšti simptomai.
Suprasti, kad užsikrėtėte helmintoze, gali padėti žinojimas, kokie požymiai išduoda, kad organizme knibžda kirmėlės.
Dažniausi kirmėlinių ligų sukeliami simptomai yra:
- pilvo skausmas;
- viduriavimas, pykinimas ar vėmimas;
- pilvo pūtimas;
- nuovargis;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- pilvo skausmas ar jautrumas.
Kirminai žarnyne praeina per virškinimo sistemą ir yra pašalinami su išmatomis. Net jei nepasireiškia jokie simptomai, galite pastebėti požymius išmatose.
Užsikrėtus helmintozėmis, taip pat gali pasireikšti dizenterija. Dizenterija – žarnyno infekcija, pasireiškianti viduriavimu su krauju ir gleivėmis išmatose. Kirmėlinės ligos taip pat gali sukelti bėrimą ar niežėjimą aplink išangę ar vulvą.
Kai kurių žmonių organizme kirmėlės gali veistis metų metus ir jie to gali nė neįtarti, nes nepasireiškia jokie simptomai.
Svarbu atminti, kad kirmėlės žarnyne padidina anemijos, žarnyno nepraeinamumo ir mitybos nepakankamumo riziką.
Šios komplikacijos dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema, pvz., gyvenantiems su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Kirmėlinės ligos taip pat gali kelti didesnę riziką nėščioms moterims.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dauguma atvejų kirmėlinės ligos sukelia tik legvus simptomus, tačiau vis tiek svarbu kreiptis į gydytoją, jei įtariate helmintozę – taip laiku gausite tinkamą gydymą.
Patartina kreiptis į gydytoją, jei:
- pastebite kraują ar gleives išmatose;
- kasdien ar dažnai vemiate;
- jūsų kūno temperatūra yra padidėjusi;
- jaučiatės pavargę, dehidratuoti;
- be aiškios priežasties krenta svoris;
- jaučiatės prastai, viduriuojate ar skundžiatės pilvo skausmais ilgiau nei dvi savaites.
Specialistai primena nedelsti ir nenumoti ranka į jaučiamus simptomus – rūpinkitės sveikata ir jei pastebite aukščiau išvardytus simptomus, pasikonsultuokite su gydytoju.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
