Tyrimai rodo, kad per pusryčius kiaušinius pakeitus riešutais, širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali sumažėti 17 proc.
Kaip teigiama naujausioje tyrimų apžvalgoje, paskelbtoje Jungtinės Karalystės žurnale „BioMed Central“, kasdien suvartojant vienu kiaušiniu mažiau ir jį pakeitus 25-28 g riešutų, širdies ligų rizika gali sumažėti 17 proc., diabeto – 18 proc., o ankstyvaus mirtingumo – 15 proc.
Kiaušiniai dažnai laikomi saugiu pasirinkimu širdžiai, o net ir vienas kiaušinis per dieną yra tinkamas sergantiesiems širdies ligomis. Tačiau tyrimas siekia pateikti alternatyvą tiems, kurie nori įvairovės pusryčių racione ir nenori kasdien valgyti kiaušinių.
Įdomu tai, kad tyrimo metu išsiaiškintas kiaušinių pakaitalas, tačiau keičiant žuvį, pieno produktus ar jūros gėrybes augaliniais produktais, širdies ir kraujagyslių sveikatai naudos nebuvo pastebėta.
Kiaušinius pakeiskite riešutais
Riešutuose, ypač graikiniuose, yra naudingų mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų, vitaminų, antioksidantų, svarbiausių mineralų, skaidulų ir baltymų. Riešutuose esančios Omega-3 riebalų rūgštys padeda išvengti nereguliaraus širdies ritmo ir kraujo krešulių susidarymo.
Be to, aminorūgštys skatina azoto oksido gamybą, kuris atpalaiduoja susiaurėjusias kraujagysles ir pagerina kraujotaką, skelbiama financialexpress.com.
„Riešutai veiksmingai mažina įvairius su širdies ligomis susijusius rizikos veiksnius – jie didina gerojo cholesterolio kiekį, mažina uždegimą, lėtai virškinamos skaidulos padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, skatina riebalų deginimą ir padeda palaikyti sveiką svorį“, – teigia kardiologijos konsultantas Pravinas Kahale.
Jis aiškina, kad maždaug 30 gramų migdolų yra maždaug 15 g riebalų, kuriuos daugiausia sudaro 80 proc. mononesočiųjų, 15 proc. polinesočiųjų ir 5 proc. sočiųjų riebalų. Panašiai ir graikiniuose riešutuose yra apie 18,5 gramo riebalų, kurių didžiąją dalį sudaro sveikieji riebalai.
2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad dvejus metus kasdien vartojant maždaug pusę puodelio graikinių riešutų, šiek tiek sumažėjo mažo tankio lipoproteinų (MTL) arba „blogojo“ cholesterolio kiekis. Be to, sveikiems vyresnio amžiaus žmonėms sumažėjo bendras MTL dalelių ir mažų MTL dalelių kiekis.
„Šis sumažėjimas labai svarbus, nes cholesterolis prisideda prie aterosklerozės vystymosi ir arterijų užsikimšimo“, – priduria P. Kahale.
Tai yra patariminio pobūdžio informacija. Dėl savo mitybos visada pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku.
