Pokalbio metu gydytojas atskleidė, ką reikia daryti, kad kepenų vėžys būtų aptiktas ankstyvose stadijose.
Įvardijo pagrindinę ligą
A. Ivanauskas papasakojo, kad yra dažniausiai susergama hepatoceliulino karcinoma. Ji yra viena iš kepenų vėžio grupės ligų.
„Dažniausiai mes kalbame apie hepatoceliulinę karcinomą. Ji užima 7 vietą tarp navikų nustatomų atvejų skaičiaus per metus. Taip pat antrą vietą su vėžiu susijusių mirčių skaičiumi.
Hepatoceliulinė karcinoma sudaro 70-75 proc. visų kepenų navikų. 2020 metų duomenimis, epidemiologiniai duomenys buvo tokie, kad praktiškai, kiek atvejų nustatoma, tiek pacientų ir miršta. O visame pasaulyje skaičiuojama, kad iš 900 000 sergančiųjų 830 000 miršta“, – liūdna statistika dalijosi gastroenterologas.
Dažniausiai šia liga suserga 60-70 metų asmenys. Gydytojas atskleidė, kad liga ypač būdinga vyrams: „Vyrų sergamumas santykyje su moterimis yra 5 prie 1, tad vyrai serga dažniau.“
Pasitaiko ir retos ligos atvejų
Taip pat yra dar viena kepenų vėžio grupės liga. Tai – cholangeocarcinoma. Ja susergama kur kas rečiau nei pirmąją, tačiau ši liga taip pat viena iš pagrindinių kepenų vėžio ligų.
„Tai irgi piktybinis intrahepatinių ar ekstrahepatinių tulžies latakų epitelinių ląstelių navikas. Sudaro mažiau negu 2 proc. viso virškinimo trakto navikų.
Liga dažniausiai pasireiškia 50-70 metų asmenims, o dominuoja taip pat vyriška lytis“, – kalbėjo A. Ivanauskas.
Gydytojas pridūrė, kad nors cholangeocarcinoma priskiriama retoms ligoms, tačiau jos atvejų vis tiek pasitaiko.
Simptomai neretai panašūs
Naujienų portalo tv3.lt skaitytojams gastroenterologas taip pat papasakojo, kokiais simptomais dažniausiai pasireiškia šios ligos.
„Pradiniai simptomai yra bendri. Dažniausiai pacientus vargina nuovargis, silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Taip pat pacientas gali užčiuopti keistą darinį viršutinėje pilvo dalyje, dar gali pasireikšti neaiškus karščiavimas, pykinimas, padidėti pilvo apimtis ar atsirasti gelta.
Objektyviai apžiūrint, jokių specifinių požymių nėra ir, jeigu kalbame apie hapetoceliulinę karcinomą, gali būti nustatomi kepenų cirozei būdingi požymiai: ascitas, gelta, kepenų blužnies padidėjimas, išsiplėtusios odos kraujagyslinės žvaigždutės“, – išvardijo gydytojas.
Anot A. Ivanausko, svarbu įvertinti ir kitus paciento rizikos veiksnius: „Pagrindiniai kepenų vėžio faktoriai yra alkoholio vartojimas. Labai svarbu įvertinti ir dėl metabolinio sindromo, kuris pastarąjį dešimtmetį svarbus.
Taip pat svarbūs paciento vartojami vaistai, šeiminė anamnezė ir svarbu išsiaiškinti ar pacientas nėra infekuotas hepatitu B arba C. Dėl to, kad abu hepatitai gali sąlygoti kepenų uždegimą, dėl ko liga gali transformuotis į kepenų cirozę ir kepenų vėžį. Šitą dalyką svarbu išsiaiškinti, čia priežastiniai faktoriai.“
Ligą galima aptikti anksčiau
Nors dažniausiai kepenų vėžio ligos aptinkamos tik vėlesnėse stadijose, tačiau A. Ivanauskas atskleidė, kaip galima jas aptikti anksčiau.
„Jei žmogus tvarkingas, lankosi pas šeimos gydytoją, tai padaromas bendras kraujo tyrimas, kepenų fermentų tyrimas, tikrinami hepatito C žymenys. Tai jeigu gydytojai randa padidėjusius kepenų fermentus, hepatitą C, tuomet šeimos gydytojas pacientą nusiunčia ultragarsiniam tyrimui dėl židininių pakitimų kepenyse. Jeigu kepenyse randami židiniai, toliau turi būti tikslinama jų kilmė.
Tuomet pacientas jau siunčiamas į specializuotą gastroenterologinę ar onkologinę pagalbą teikiančią įstaigą, kur jam atliekama kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas židinių kilmei kepenyse patikslinti. Čia kalbame apie abidvi ligas“, – paaiškino A. Ivanauskas.
Anot gydytojo, dažnesnis sveikatos pasitikrinimas, tyrimų atlikimas gali padėti aptikti ligas dar joms nespėjus išplisti.
