Su kepenų veikla susiję sutrikimai neretai sukelia ir itin rimtas, sudėtingas pasekmes turinčias ligas. Pavyzdžiui, viena jų – kepenų cirozė. Tai yra lėtinė kepenų liga, kuriai būdingas normalios kepenų struktūros suardymas.
„Pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis, dar kitaip vadinamas „randinis“, audinys. Toks procesas trunka dešimtmečius“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė dr. Arida Buivydienė.
Pasak gydytojos, kepenys yra unikalus, sugebantis regeneruoti organas, tai yra kepenų ląstelės geba atsinaujinti. Sveika gyvensena ir laiku nustatytų kepenis žalojančių veiksnių šalinimas bei gydymas leidžia išvengti kepenų cirozės komplikacijų:
„Panaikinus kepenis žalojančius veiksnius iki taip vadinamos „raudonosios“ negrįžtamų pokyčių ribos – galima ne tik randėjimo procesą sustabdyti, bet net ir leisti iš dalies atsistatyti normaliai kepenų struktūrai.“
Kepenų pažeidimo priežastys
Yra labai daug galimų lėtai ir ilgai kepenis žalojančių priežasčių. Gydytoja gastroenterologė dr. Arida Buivydienė jas išskiria kelias:
- infekcinės, kurias sukelia hepatitų B ir C virusai;
- autoimuninės – tai yra autoimuninis hepatitas, pirminis biliarinis cholangitas, pirminis sklerozuojantis cholangitas;
- toksinės – dėl ilgalaikio žalingo alkoholio ir kitų kepenis toksiškai veikiančių medžiagų vartojimo;
- metabolinės, esant nealkoholinei suriebėjusių kepenų ligai (tai yra steatohepatitui) ar vario, geležies apykaitos sutrikimams, alfa-1 antitripsino stokai;
- kardialinės, esant lėtiniam dešinės širdies nepakankamumui.
„Dažniausios kepenų cirozės išsivystymo priežastys – tai negydomi virusiniai hepatitai B ir C, alkoholinis kepenų pažeidimas ir pastaraisiais metais dėl sėslaus gyvenimo būdo ir greito maisto kultūros vis dažniau diagnozuojamas steatohepatitas, tai yra nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė.
Tik išimtinais ir retais atvejais medicinos specialistams nepavyksta nustatyti ir rasti pirminės kepenų cirozės išsivystymo priežasties.
Ligos simptomai
Kepenų ligos užklumpti gali bet kokio amžiaus asmenį, nuo pat vaikystės iki gilios senatvės. Dažniausiai kepenų cirozės liga yra diagnozuojama 40-60 metų amžiaus asmenims. „Tačiau yra ir vaikų, ir aštuoniolikmečių, ir trisdešimtmečių“, – priduria gydytoja.
Ilgus metus sergantis žmogus jokių grėsmingų lėtinio kepenų pažeidimo ir kepenų cirozės vystymosi simptomų gali net nejausti.
Tačiau, būtent dėl to kepenų ligos yra vienos pavojingiausių, nebylių ir paslapčia besivystančių ligų. Šias ligas galima lengvai pražiūrėti iki kol galiausiai nepasireiškia kepenų cirozės komplikacijos.
„Išsivysčius kepenų cirozės komplikacijoms, atsiranda ir simptomai, tokie kaip: gelta, raumenų nykimas, padidėjusi dėl skysčių kaupimosi pilvo apimtis, kojų tinimas, dusulys.
Galimi besikartojantys kraujavimai iš nosies ar dantenų, sąmonės sutrikimo epizodai bei gyvybei grėsmingas stiprus, staigus kraujoplūdis iš trūkusių išsiplėtusių stemplės veninių mazgų“, – vardina simptomus dr. A. Buivydienė.
Tiksliai nėra žinoma, kiek Lietuvoje kasmet yra diagnozuojama sergančių kepenų ciroze, kadangi tokia statistika kol kas nėra vedama, tačiau dr. A. Buivydienė tvirtina, kad tokių asmenų yra ne vienas ir ne du tūkstančiai. Apskritai, dėl kepenų ligų pasaulyje kasmet miršta daugiau nei 2 milijonai žmonių.
Kepenų cirozės gydymas
Laiku nepastebėjus ir nepradėjus gydyti kepenų cirozės vystymąsi skatinančių priežasčių, prognozė bloga:
„Dažniausiai mirštama nuo kepenų cirozės komplikacijų, progresuojančio kepenų nepakankamumo ar išsivysčius pirminiam kepenų vėžiui.“
Peržengus, kaip teigia pati gydytoja gastroenterologė dr. Arida Buivydienė, „raudonąją liniją“, kuomet atsiranda negrįžtami pakitimai kepenyse situaciją išgelbėti gali kepenų transplantacijos operacija.
„Kepenų transplantacija nėra atliekama tik esant vienai išimčiai, kai žmogus serga alkoholine kepenų liga ir nesugeba visam laikui atsisakyti alkoholio vartojimo“, – paaiškina dr. A. Buivydienė.
Visgi, laiku pradėjus sėkmingai gydyti pagrindinę ligą yra tikėtinas kepenų būklės pagerėjimas. Daugumą lėtinį kepenų pažeidimą sukeliančių priežasčių galima išgydyti efektyviais vaistais.
„Yra efektyvūs vaistai skirti virusiniam hepatitui B, autoimuninėms ir įgimtoms metabolinėms kepenų ligoms gydyti, taip pat galima greitai ir efektyviai išgydyti virusinį hepatitą C.
Pradėjus gydyti širdies nepakankamumą, sumažės ir kepenų ligos pažeidimas“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė dr. Arida Buivydienė.
Esant alkoholinei kepenų ligai ir norint ją pradėti gydyti, pasak gydytojos, yra iškeliama pati pirmoji ir svarbiausia sąlyga – visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo:
„Nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos progresavimą stabdyti galime ne vaistais, bet mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiais, svorio kontrole.“
Profilaktika
Sumažinti tikimybę susirgti kepenų ligomis galima kasdieną rūpinantis savo sveikata. Pavyzdžiui, sveika gyvensena ir subalansuota mityba, reguliarus didesnis fizinis krūvis gali užkirsti kelią ne tik kepenų ligoms, tačiau ir daugeliui kitų:
„Reikėtų vengti dažno ir gausaus vartojimo ar taip vadinamo „buitinio“, negausaus, bet dažno bet kokių alkoholinių gėrimų vartojimo.“
Anot gydytojos gastroenterologės dr. Aridos Buivydienės, profilaktika galima būtų vadinti ir reguliarią medicininę kepenų patikrą, kurios metu būtų atliekamas ultragarsinis kepenų tyrimas, kraujo tyrimai, rodantys ne tik kepenų būklę, jų fermentus, bet ir kepenų pažeidimą galinčias sukelti priežastis – virusinių B ir C hepatitų žymenis, cholesterolio kiekį. Tokios išsamios profilaktikos nėra būtina atlikti kasmet, tačiau kilus įtarimų – rekomenduojama save stebėti.
„Esant bet kokiam kepenų pažeidimui negalima užsiimti savigyda bei nevartoti kaimynų, draugų ar interneto platybėse rastų rekomenduojamų „kepenų veiklą gerinančių“ preparatų. Tikrai nėra stebuklingų „kepenis valančių“ arbatų, kokteilių ar tablečių“, – griežtai įspėja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterologė dr. Arida Buivydienė.
