Kaip skelbia Kėdainių rajono savivaldybė savo puslapyje, Didžiosios Rinkos aikštės viešnia lyg elnias devyniaragis ant savo pečių tvirtai laiko dangaus kūnus – saulę ir mėnulį. Mėnulis aukštai, nes ilgiausia žiemos naktis, o saulė žemai, nes trumpiausia žiemos diena.
„Aplink juos blykčioja ne beprasmiai burbulai, bet laimė, vaisingumas, gyvybė, atgimimas, dvasios tyrumas. Tai mūsų senieji baltų simboliai.
Gruodžio 21–24 dienomis žemėje būna ilgiausia naktis ir pati trumpiausia diena, kuri pamažu pamažu pradeda ilgėti kiekvieną dieną, kol į žemę ateina pavasaris.
Žiemos saulėgrįža tai amžinas virsmas į naują būseną, saulės gimimą, naujo gyvenimo pradžią. Ji buvo švenčiama iki Kalėdų. Pasakojimuose užfiksuota, kad neva baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Jo ir laukdavo tyliais, gūdžiai ir snieguotais žiemos vakarais. Laukdavo naujos pradžios ir į žemę sugrįžtančių vasaros linksmybių.
Ir pati žaliaskarė šiais metais lyg elnio devyniaragio simbolis, kuris ant savo ragų neša dangaus simbolius. Tūrinės saulės ir mėnulio dekoracijos pagamintos iš lengvo aliuminio karkaso. Jos apipintos šilta balta spalva spindinčiu LED kabeliu bei girliandomis, o dekoruotos aukso spalvos įvairaus diametro žaislais.
Aplink pagrindines dekoracijas išsidėsto irgi šviečiantys baltų simboliai – žirgeliai, varnakis ir vandenys. Į juos savo tikėjimą gamtos ir aukščiausių dievų magiškosiomis galiomis buvo sudėję mūsų protėviai“, – rašoma savivaldybės internetiniame puslapyje.
Papuošimai sukėlė klausimų
Kėdainių eglutė nepaliko abejingų: vieni žavėjosi eglutės tematika, o kitiems vienas iš ornamentų atrodė pažįstamas, tačiau, deja, ne iš gerosios pusės.
Naujienų portalas tv3.lt sulaukė ne vieno skaitytojo laiško su Kėdainių eglutės nuotraukomis ir klausimais – „Ar tokie eglutės papuošimai neprimena svastikų?“
Taip pat nesunku pastebėti ir internete, kad žmonių dėmesį patraukė ant eglutės pakabinti baltų Saulės ženklai. Internautai stebisi šiais papuošimais, nes žmonėms jie asocijuojasi ne su Saule, o su nacistiniais simboliais.
„Kur tai matyta, svastika ant eglės. Gal dar kūjį ir pjautuvą pakabinkim per Kalėdas?“, – retoriškai klausė vienas žmogus.
Mato ir teigiamą pusę
Naujienų portalas tv3.lt dėl šių komentarų susisiekė su Kėdainių kultūros centro direktore Ona Mikalauskiene.
Ji teigia, kad panašių komentarų ir sąsajų su neigiamomis reikšmėmis teko matyti internete, tačiau paties kultūros centro nepasiekė nė vienas pasipiktinimas.
„Mes tiesiogiai savo adresu tokių pastebėjimų negavome. Teko matyti vieną kitą tokį komentarą facebooke, kai žmonės dalijosi eglutės nuotraukomis. Man tai pačiai yra be galo keista. Kultūros darbuotoja esu jau 40 metų ir man niekaip nesisieja baltų svastika su Hitlerio svastika. Niekaip.
Tai visiškai kitas ženklas. Jis yra iškreiptas ir kitoks. Man jis nesisieja ir aš nemanau, kad mes turime gyventi kažkokioje nuolatinėje baimėje ir išsižadėti savo šaknų dėl kažkokių interpretacijų. Labai keista ir labai gaila, kad žmonės negali atskirti šių dalykų“, – sako ji.
Tačiau O. Mikalauskienė šioje situacijoje įžvelgia ir šviesiąją pusę. Kėdainių kultūros centro direktorė svarsto, kad galbūt po šios diskusijos žmonės geriau pažins savo tautos senovinius ženklus ir nebeįžvelgs juose neigiamų atspalvių.
„Gal plačiau pakalbėjus apie tai, žmonės pagaliau sugebės atskirti šiuos ženklus, nes bet kokiu momentu tai galėjo atsitikti. Šį kartą dėl eglutės. Juk tai yra senovinis baltų ženklas. Šie ženklai įkalami ir žalvariniuose ar sidabriniuose papuošaluose, atkartojami tautinių darbužių audiniuose. Tai galbūt neblogai, kad šis ženklas plačiai aptariamas. Sakyčiau, kad tokiu būdu vyksta ir edukacija. Ne tokia forma, kokia norėčiau, bet vyksta.
Manau, verta buvo užkelti baltų ženklus ant kalėdinės eglutės, idant lietuviai labiau pažintų savo šaknis“, – sako ji.
