Pašnekovas apie savo žygdarbį garsiai nesiskelbė, tačiau neilgai trukus pamatė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo ieškoti Kėdainių krašto drąsuolio.
Su mama vyko į kapines
Prisiminęs lemtingąją dieną Gintaras pasakojo, kad tądien kartu su mama automobiliu turėjo vykti į kelionę. Pasak jo, tikslas buvo aplankyti Marijampolės apskrityje esančias kapines.
Kiek pašnekovas prisimena, apytikriai pusę dešimtos ryto jiedu su mama jau sustojo prie geležinkelio pervažos Kėdainių rajone.
„Prie pervažos mano automobilis buvo pirmas. Degė raudonas šviesoforas, o mano žvilgsnis pasisuko į kairę pusę ir ten pamačiau moterį. Ta moteris bendravo, o aš nesupratau su kuo, nes tame darbuotojų poste nebuvo darbuotojo. Tada aš pažiūrėjau tiesiai – ant pervažos stovėjo antroji moteris“, – pasakojimu dalijosi Gintaras.
Vyras suprato, kad ant bėgių stovinti moteris nieko gera nežada, tad jam teko reaguoti žaibiškai. Turbūt per akimirką Gintaras atsisegė automobilio saugos diržą ir pasileido link bėgių.
„Man jau nekilo jokių klausimų. Aš išlipau iš automobilio, pirmoji moteris man nieko nekomentavo, o aš pradėjau bėgti link pervažos.
Man nebuvo kada pirmosios moters klausti, kas tai per situacija, reikėjo greitai reaguoti. Aš ant bėgių stovinčią moterį paėmiau už pažasties ir nuvedžiau ant šaligatvio prie pirmosios moters“, – lemtingą akimirką prisiminė Gintaras.
„Ačiū jums“
Pašnekovas pasakojo, kad išgelbėta moteris buvo išsigandusi ir šokiruota, ji mėgino kažką pasakyti Gintarui, tačiau nesugebėjo. Tačiau šiek tiek nusiraminusi ji sugebėjo ištarti kelis žodžius, kuriuos prisiminė drąsuolis.
„Išgelbėta moteris bandė kažką sakyti, bet paskui pasakė man: „Ačiū jums“. Aš jos neklausiau nei vardo, nei pavardės.
Man svarbiausia buvo išgelbėti moterį, nes traukinys buvo netoliese, tik kai ją atvedžiau ant šaligatvio, traukinys pravažiavo pro mus“, – situacija dalijosi kėdainietis.
Paklaustas, ar tuo metu neskambino į policiją, Gintaras teigė, kad ne. Jis tikino, kad šiek tiek nusiraminęs nuėjo atgal į automobilį.
Vėliau pro šoninio stiklo veidrodėlį dar atsisuko pasižiūrėti, kaip sekasi išgelbėtai moteriai. Tuomet jis pamatė ją tolstančią su kita moterimi.
Pradėjus kalbėtis apie tai, iš kur jis savyje rado tiek jėgų šokti iš automobilio ir žaibiškai reaguoti į situaciją, Gintaras pasakojo, kad tai – ne pirmas kartas.
„Man iškart buvo instinktas šokti iš mašinos ir bėgti gelbėti, nes esu buvęs pareigūnas ir gerai žinau, kokie vaizdai būna, kai pervažiuoja. Patikėkite, tikrai baisūs. Jeigu būčiau neišgelbėjęs, būčiau labai graužęsis, nes vaizdas būtų tikrai nekoks“, – prisipažino jis.
Apie žygdarbį garsiai nekalbėjo
Dar vienas šioje istorijoje likęs priblokštas žmogus – Gintaro mama. Vyras pasakojo, kad sugrįžęs į automobilį jis taip pat negalėjo nepastebėti mamos nuostabos.
„Mama tikrai sureagavo, jai buvo šokas. Ji išgyveno didelį stresą ir jaudinosi dėl manęs. Žinote, ne kasdien nutinka tokia situacija“, – atskleidė pašnekovas.
Ėmus kalbėtis apie tai, kaip ši žinia apie žygdarbį išplito, Gintaras kukliai prisipažino, kad pats niekur ir niekam nepasakojo. Vis tik, jo geras darbas neliko paslaptyje.
„Aš pats niekur nesiskelbiau, kad išgelbėjau žmogų, tačiau po kurio laiko būdamas namuose klausiausi radijo laidos.
Ten buvo kalbama, kad vairuotojai važiuoja per pervažas prie raudono šviesoforo signalo, o žurnalistas laidoje bendravo su „Lietuvos geležinkelio“ atstovu ir jis papasakojo, kad būna ir gerų dalykų bei pranešė, kad ieško spalio pabaigoje užfiksuoto vyriškio, kuris išgelbėjo moters gyvybę.
Aš pasimečiau, galvojau skambinti ar neskambinti (juokiasi). Tą dieną man sukilo emocijos, bet aš nusprendžiau paskambinti. Taip visi ir sužinojo apie šį žygdarbį“, – baigė pokalbį Gintaras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
