Ir nors moters veiklų sąrašas išties ilgas ji šypsodamasi atsako, kad pagrindinė jos veikla – būti mama, o nuo šių metų ir močiute arba tiksliau „baba“ – taip pati save vadina Giedra.
Dirba karštojoje linijoje
Prasidėjus koronaviruso pandemijai ir Lietuvoje paskelbus karantiną, Giedra nusprendė nesėdėti rankų sudėjus ir, nors veiklos jai tikrai netrūksta, pasisiūlė tapti karštosios koronaviruso linijos 1808 savanore, o šiuo metu dirba skambučių koordinatore.
„Esu labai veiklus žmogus ir tas uždarymas tarp keturių sienų, tam tikra prasme, apribojo. Aišku, perėjome į nuotolinį mokymą, prasidėjo pamokos, bet vis tiek jos neatstoja gyvo bendravimo. Todėl norėjosi kažkokios veiklos, o tuo metu karštoji linija ieškojo savanorių.
Taigi norėjau prisidėti, užpildžiau anketą ir gavau pakvietimą. Kai pradėjau nuo kovo 31-os dienos, tai beveik kiekvieną mielą dieną savanoriavau. O paskui, kai savanorių nebeliko ir liko tik etatai, pradėjau dirbti operatore, o vėliau gavau pasiūlymą dirbti skambučių koordinatore“, – pasakoja moteris.
Žmonių požiūris į koronavirusą skiriasi
Giedra neslepia, kad darbo karštojoje linijoje išties būna daug – kasdien čia atsakoma į beveik 6 tūkstančius žmonių skambučių. Nuo pat pirmojo karantino karštojoje linijoje dirbanti Giedra sako pastebinti, kad žmonių požiūris į situaciją pirmosios ir antrosios koronaviruso bangos metu skiriasi:
„Vienokios žmonių nuotaikos jaučiasi, kai jie būna pikti ir sako, kad viskas išgalvota, o kita grupė žmonių yra tie, kurie asmeniškai su tuo susiduria. Kai žmogus asmeniškai su tuo susiduria, jis pradeda labai rimtai į tai žiūrėti, o jeigu dar paliečia šeimą, tai iškart kitas požiūris atsiranda. Pirmoje bangoje visi buvo labai atsakingi.
Dabar žmonės gal šiek tiek susigyveno, dabar pradedame susidurti su konkrečiai atvejais ir sergamumo bei mirčių skaičiai pirmos ir antros bangos metu yra skirtingi. Dabar žmonės susiduria su realybe, o pradžioje buvo pilni nežinios.“
Kiekviena diena kupina veiklos
Tikriausiai smalsu, o kaipgi atrodo šios veiklios mamos diena? Įprastai Giedra keliasi 5 valandą 30 minučių ir dirba karštojoje linijoje iki 8 valandos. Tuomet prasideda jos darbas profesinio rengimo centre. Darbą moteris baigia apie 20 valandą vakaro, tačiau miegoti tikrai nenueina anksti:
„Po darbų dar reikia pabendrauti su vaikais, atsakyti į visus iškilusius klausimus, dabar dar atsirado nauja veikla, kai kiekvieną vakarą važiuoju pas anūkę – pasidžiaugti, padėti išmaudyti, kad jaunai šeimai būtų truputį lengviau.
Negaliu pasakyti, kada nueinu miegoti, nes reikia ir paskaityti, ir pasiruošti, tomis dienomis, kai nedirbu karštojoje linijoje, diena prasideda taip pat įprastai, nes reikia įvairius buities darbus susitvarkyti, pasiruošti pamokoms.
Su mokiniais šiuo metu jungiamės į nuotolinį mokymą, tačiau ne kasdien, nes kartais duodu jiems užduotis ir jie ruošia jas. Per mėnesį skiriu keletą dienų, kai savo klientams pati asmeniškai išvežioju prekes (šaldytus produktus, kuriais prekiauja šeima – aut.past). Tada tenka pakeliauti po Lietuvą, tai suderinu malonumą su darbu.“
Energingumo paslaptis
Giedra išties sukasi kaip vijurkas, tad natūraliai kyla klausimas, iš kur ji semiasi energijos ir kaip viską suspėja? Juk, tikriausiai, ne kiekviena mama galėtų įsivaizduoti save auginančią penkis vaikus, dirbančią ir dar užsiimančią kitomis įvairiomis veiklomis?
„Arba viską darai, arba nieko nespėji. Neturi kito pasirinkimo. Gali arba atsisėsti ir sakyti, kaip aš čia viską suspėsiu, planuoti į ateitį arba paprasčiausiai imti, daryti ir viskas pasidaro“, – atsako ji, pridurdama, kad pasikrauti energijos ir pailsėti jai visada padeda kelionės.
„Anksčiau malonumą suteikdavo kelionės, daug keliaudavome, o dabar gali šunį išvesti pasivaikščioti (juokiasi), tai irgi tam tikras pabuvimas su savimi. Retai kada tokia prabanga būna, bet mėgstu paskaityti knygą.“
Dalyvavo televizijos projektuose
Akylesni televizijos žiūrovai Giedrą galėtų prisiminti ir iš televizijos projektų: kulinariniame šou „Skonis“ moteris rungėsi su profesionaliais virtuvės šefais, o su garsiais šalies veidais dalyvavo projekte „Delfinai ir žvaigždės“. Pastarąjį projektą moteris vadina vienu didžiausių savo gyvenimo laimėjimų:
„Mano, kaip aš vadinu, laimėtas milijonas, žinoma, neskaitant vaikų, tai buvo projektas „Delfinai ir žvaigždės“. Tas bendravimas su delfinais buvo kažkas stebuklingo. Aš į tai žvelgiau ne kaip į televizinį projektą, bet daugiau kaip į šansą vieną iš milijono ir stebuklą, kuris įvyko mano gyvenime.
Pažintis su šiais gyvūnais buvo kažkas nerealaus. Na, o laida „Skonis“ buvo mano žingsnis į televiziją. Viskas buvo nauja, neatrasta.“
Kaip dar vieną didžiausių gyvenimo avantiūrų moteris laiko priimtą pasiūlymą parašyti knygą apie kūdikių mitybą, kurioje sutalpino savo kaip mamos patirtį, norėdama padėti jaunoms mamoms palengvinti jų kasdienybę. Visi knygos tiražai buvo kaipmat išparduoti, o klausimų, kur galima įsigyti šią knygą, ji sako sulaukianti kasdien:
„Kartais žmonės rašo ir klausia, „kur galėtume įsigyti?“. Knyga vadinasi „Kūdikių receptų knyga“, tai, sakykim, ji pateisino save ir aš džiaugiuosi, kad žmonės ja naudojasi. Smagu gauti daug šiltų atsiliepimų.“
Atžalos lygiuojasi į mamą
Tikriausiai nieko nenustebins tai, kad ir vietoje nenustygstančios Giedros vaikai nesėdi rankų sudėję ir turi ne ką mažiau veiklų nei mama.
Pirmagimis Saulius (24) studijuoja Pasaulio politiką ir ekonomiką paskutiniame kurse ISM universitete ir yra tikras Giedros pagalbininkas. Šeima turi nedidelį šaldytų produktų verslą, kuriame Saulius užima komercijos direktoriaus pareigas ir rūpinasi sandorių sudarymu. O šiais metais sūnus Giedrai padovanojo ir ilgai lauktą dovaną – pirmą anūkę.
„Saulius pradžiugino į mūsų šeimą parvesdamas žmoną, o šiais metais padovanojo anūkę Barborą. Jau matau, kad atsiranda tęstinumas“, – šypsosi moteris.
Antroji Giedros atžala – Grytė (22) – seka mamos pėdomis. Mergina dirba profesijos rengimo mokytoja ir perduoda kulinarijos paslaptis būsimiems virėjams. „Kaip aš sakau – tai genetika iš kartos į kartą“, – džiaugiasi Giedra ir priduria, kad dukra laisvu metu taip pat dirba ir karštojoje linijoje.
Karštojoje linijoje dirba ir Giedros dukra Paulė (19), kuri šią veiklą derina su socialinio darbo studijomis Kauno kolegijoje. Paulė taip pat aktyviai šoka tautinius šokius, tačiau šį užsiėmimą karantino laikotarpiu turėjo pristabdyti. „Dabar ji labai liūdi, nes negali keliauti, užsiimti šia gražia veikla ir puoselėti tradicijų“, – apie dukros pomėgius kalba Giedra.
Giedros dukra Jonė (16) šiais metais baigia vidurinę mokyklą ir taip pat kartu su mama ir seserimis dirba karštojoje linijoje. „Dabar kai yra galimybė dirbti iš namų, mes kartais namuose turime mažą karštąją liniją, kai kiekvienam kambary sėdi po vieną operatorę. Jos sėkmingai darbuojasi ir atsakinėja žmonėms į skambučius“, – šypsosi daugiavaikė mama.
Na, o mažiausioji Giedros atžala Vasarė (13) taip pat neatsilieka nuo kitų – šiais metais ji sėkmingai mokosi aštuntoje klasėje ir stengiasi kuo aukštesniais įvertinimais įstoti į gimnaziją. Mergina taip pat neatmeta galimybės mokslus tęsti užsienyje. Po pamokų visą savo laisvą laiką Vasarė skiria šokiams.
„Vasarė – mūsų šokėja, ne vieną kartą su savo grupe laimėjusi pasaulio čempionatą. Ji šoka Deimantės Ūsienės mados teatre. Šiuo metu namuose ji ne tik mokosi, bet ir, būdama pasaulio čempione, neapleidžia šokių užsiėmimų. Dėkoju kaimynams, kad nesiskundžia, kai ji ten trepsi“, – juokiasi penkių vaikų mama.
Šiuo metu Giedra gyvena kartu su trimis dukromis, o vyriausieji vaikai Saulius ir Grytė savo gyvenimo lizdus jau suka atskirai. Tačiau moteris džiaugiasi, kad net ir tada jie dažnai paskambina ir atvyksta aplankyti. „Kelio galas vis tiek veda pas mamą“, – šypteli moteris.
Sunku vaikams skirti pakankamai dėmesio
Kalbėdama apie savo didelę šeimą moteris neslepia, kad iš pradžių atžaloms buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad jų šeimoje tiek daug ir mama dėmesį turi skirti jiems visiems: „Viena iš didžiausių pretenzijų buvo „kodėl mūsų tiek daug?“ Pats požiūris kartais į daugiavaikes šeimas būna toks keistas. Man jie sakydavo „visų vaikų po vieną, po du, o mes kaip kokie nenormalūs – penki.“
Moteris juokauja, kad turi ir daugiau vaikų – itin stiprų ryšį ji palaiko su savo mokiniais Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centre. Ten ji dirba virėjo profesijos mokytoja ir dalijasi kulinarijos paslaptimis su negalią turinčiais paaugliais.
Jos darbo diena profesinio rengimo centre trunka dvylika valandų, neskaičiuojant laiko, skiriamo pasiruošti pamokoms. Todėl Giedra neslepia neretai iš vaikų sulaukianti priekaištų, kad skiria jiems per mažai dėmesio.
„Mano vaikai dažnai sako, kad aš savo mokinius myliu labiau negu juos ir, kad mokiniams skiriu daugiau dėmesio negu jiems“, – pasakoja Giedra.
Grįžusi iš darbo, moteris stengiasi bent valandą laiko skirti pokalbiui su vaikais, žinoma, jeigu jie patys nebūna užsiėmę savo darbais ir pomėgiais. Taip pat šeima kartą per savaitę nors vieną dieną skiria pabuvimui kartu. Į šį susitikimą prisijungia ir Giedros vaikai, kurie jau gyvena atskirai:
„Anksčiau, kai dar nebuvo prasidėjusi pandemija, stengėmės kartą per savaitę, suderinę savo grafikus, susirinkti papietauti ar pavakarieniauti visi kartu.“
Neišvengia „nekalbadienių“
Giedra neslepia, kad jų šeimoje, kaip ir bet kurioje kitoje, neapsieinama be pykčių ir „nekalbadienių“. Tačiau svarbiausia taisyklė – išklausyti vienas kitą ir išsiaiškinti nesutarimus.
„Mes kaip ir kiekviena šeima turime problemų, susiduriame su paauglyste ir nuomonių išsiskyrimais. Tačiau finalas vis tiek toks pats – mes mylime vieni kitus ir džiaugiamės, kad turime. Ir visos problemos išsisprendžia.
Visi mes esame žmonės, negaliu sakyti, kad visada pavyksta išlaikyti ramų balso toną, kartais jį ir pakeliu. Svarbu kalbėti ir diskutuoti. Kada tavo vaikas pasijaučia lygiaverčiu partneriu, kada tu jį laikai lygiu su savimi ir jis žino, kad gali reikšti savo nuomonę, tada atsiranda ir diskusija, tarpusavio supratimas“, – įsitikinusi Giedra.
Pareigų ne visada pavyksta laikytis
Moteris pripažįsta, kad jų gausios šeimos namuose kartais nepavyksta išvengti ir chaoso. Ir nors šeimoje galioja tam tikros taisyklės, pasak Giedros, ne visuomet pavyksta vykdyti pareigas, kuriomis jie yra pasiskirstę.
„Vaikų genai turbūt į mamą ir jie visi be galo užimti. Ir kai kartais vakare, grįžus po darbo, aš klausiu, kodėl indų nieks neišplovė, jie kaip susitarę žiūri ir klausia: „O šiandien tikrai mano diena?“ arba: „Aš galvojau, kad kažkas kitas išplaus“.
Kiekvienas žino, kad turi pasidaryti savo darbus, susitvarkyti savo rūbus, stengiasi išsiplauti savo indus, bet ar visada tai pavyksta – diskutuotinas klausimas. Po rytinio išsiruošimo į darbą pas mus, turbūt, irgi kaip pas kiekvieną moterį chaosas – ką susidėjo iš vakaro apsivilkti – ryte jau nebetinka. Ir po to, kai per naują išsimatuoja rūbus, tai lieka didelė krūva, kurią grįžus reikia susitvarkyti“, – juokiasi moteris.
Pinigai – mokslams ir kelionėms
Stebint gausias šeimas kyla ir dar vienas klausimas – kaip jiems sekasi paskirstyti finansus taip, kad jų užtektų visų poreikiams? Giedra šypteli ir atskleidžia, kad jų šeimoje pinigais niekada nelijo, todėl ji visada mokė vaikus paskirstyti prioritetus ir daugiausia lėšų skyrė jų ugdymui ir savišvietai.
Šiuo metu šeimos finansinė padėtis šiek tiek paprastesnė, nes visi vaikai, išskyrus jauniausiąją Vasarę, jau užsidirba patys.
„Kada vaikai nedirbo, akcentas buvo mokslai: pinigai korepetitoriams, lavinimui, jeigu reikdavo rinktis, ar geresnį rūbą nusipirkti, ar vaiką išleisti į festivalį Kroatijoje, tai visada prioritetas buvo mokslai ir kelionės, nes tai mus praturtina.
Žinoma, tu negali būti be maisto ir drabužių, bet gali kukliau pavalgyti ar apsirengti. Aš esu labai dėkinga žmonėms, kurie atiduoda mums drabužių. Nėra taip, kad mes visai neperkam, bet nėra tos nuostatos, kad pas mus viskas turi būti tik nauja“, – šypsosi Giedra.
