Kaip iš tiesų seksas susijęs su širdies sveikata ir kodėl širdies ligos nėra priežastis atsisakyti intymaus gyvenimo, pasakoja gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas.
Lytiniai santykiai yra aukščiausia žmonių tarpusavio intymumo forma. Jie svarbūs daugeliu žmogaus sveikatos aspektų, tiek fizinei, tiek psichologinei-emocinei sveikatai.
Pasak gydytojo kardiologo, seksas taip pat gali būti laikomas tam tikra fizinio aktyvumo forma, o fizinis aktyvumas yra vienas kertinių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos veiksnių. Tiesa, anot jo, net ir gyvenant aktyvų seksualinį gyvenimą,nereikėtų pervertinti jo reikšmės ir nepamiršti kitų fizinio aktyvumo formų.
Pasak gydytojo kardiologo, galvodami apie fizinį aktyvumą vis dar įsivaizduojame, kad tam būtina lankytis sporto salėje arba turėti specialios sporto įrangos. Iš tiesų, gydytojo teigimu, palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą nebūtini specialūs treniruokliai.
„Puiku, jei namuose turite elipsinį treniruoklį ar stacionarų dviratį, tačiau iš tikrųjų pakanka kasdien bent pusvalandį, valandą pasivaikščioti gryname ore vidutiniu tempu, t. y. greičiau nei kad eitumėte įprastai, o po tokio pasivaikščiojimo jaustumėte malonų nuovargį“, – sako gydytojas P. Trinkauskas.
Mėgaukitės lytiniais santykiais
Gydytojas kardiologas pastebi, kad darbe jam kartais tenka susidurti su vidutinio amžiaus pacientais vyrais, kurie, persirgę miokardo infarktu, bijo atnaujinti lytinį gyvenimą, nes patiriamas fizinis krūvis gali būti pavojingas jų sveikatai.
„Vis dėlto ilgalaikiai lytinio gyvenimo sutrikimai daugeliui žmonių gali sukelti emocinio spektro sutrikimus (depresijos, nerimo epizodus), bloginti pasitenkinimo gyvenimu rodiklius, tarpasmeninius poros santykius.Įvairių stebėjimų duomenimis, miokardo infarktas lytinių santykių metu įvyksta šiek tiek dažniau nei ramybės būsenos, tačiau tyrimų metu tik kiek mažiau nei 1 proc. miokardo infarktų buvo susieta su seksualiniu aktyvumu. Be to, pastebėta, kad fiziškai aktyviems žmonėms seksualinio aktyvumo fone miokardo infarktas pasitaiko reikšmingai rečiau nei gyvenantiems pasyviai“, – pasakoja gydytojas.
Lytinio akto metu žmonės paprastai patiria lengvą ar vidutinį fizinį krūvį. Žmogus, kuris gali nesustodamas du kartus užlipti laiptais į antrą aukštą nepatirdamas simptomų, veikiausiai galės ir saugiai mylėtis.
„Apskritai galiu tik padrąsinti pacientus, sergančius įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, nebijoti gyventi intymaus gyvenimo. Seksualinis gyvenimas, net ir patyrus miokardo infarktą, yra saugus.
Tiesa, svarbu turėti omenyje, kad norėdamas džiaugtis lytiniais santykiais pacientas neturi justi nekontroliuojamų simptomų: dusulio ramybės ir minimalaus fizinio krūvio metu, taip pat neturėtų būti nevaldomos krūtinės anginos (spaudžiančio, deginančio, smaugiančio pobūdžio skausmo už krūtinkaulio). Tokie pacientai bent kartą per 12 mėnesių turi būti įvertinami gydytojo kardiologo“, – dėmesį atkreipia P. Trinkauskas.
Mažina ne tik kraujospūdį
Gydytojas pažymi, kad kai kurie kraujospūdžiui reguliuoti skirti vaistai gali turėti įtakos vyrų lytiniam potraukiui arba moters organizmo atsakui į atitinkamą stimuliaciją. Pasitaiko atvejų, kai pradėjus vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus pacientai pajunta libido susilpnėjimą. Tokie atvejai yra gana reti – mokslinių straipsnių duomenimis, jie siekia nuo 3 iki 5 proc.Tiesa, ir tokiais atvejais visada galima rasti sprendimą.
„Apie vartojamų vaistų šalutinį poveikį, taip pat tais atvejais, kai medikamentai turi įtakos jūsų lytiniam gyvenimui, visada papasakokite savo gydytojui. Kai kuriais atvejais organizmui tiesiog reikia laiko priprasti prie pasikeitusio kraujospūdžio arba pakanka paskirti kitą vaistą, kartais papildomai skirti potenciją gerinančių preparatų.
Kaip ir visada, svarbu neužsiimti savigyda – savarankiškai, be gydytojo žinios nekeisti vaistų dozės, nenutraukti jų vartojimo. Juolab neeksperimentuoti su nežinomais „natūraliais“ preparatais – dalis jų, stimuliuodami simpatinę nervų sistemą, gerina seksualinį susijaudinimą, bet gali neadekvačiai padidinti arterinį kraujospūdį ir stipriai padažninti širdies veiklą. Tai gali pridaryti tik dar daugiau žalos“, – sako gydytojas.
