Gamtininkas Deividas Makavičius papasakojo, kokios grėsmės gali kilti susidūrus su pelkėmis. Pasak jo, nors dauguma į pelkes žvelgia su baime akyse, bijodami įklimpti, vis tik Lietuvoje nėra tiek daug šių pavojingų vandens telkinių.
Kokie pavojai slypi pelkėse?
Prakalbus su pašnekovu apie pelkes Lietuvoje, jis tikino, kad šių pelkių nėra tiek daug, kaip manoma. Pasak jo, didžioji dalis pelkių jau yra išsausintos ir paverstos durpynais. Daugiausiai pelkių – saugomose teritorijose.
„Visgi yra vietų, kuriose pelkės yra saugomos, t. y., Kamanų, Čepkelių, Viešvilės rezervatai, Žuvinto ežero užpelkėję pakraščiai. Jos saugomos, nes yra nykstančios.
Dabar daug kur nebenaudojami durpynai yra apstatomi, juose pakeliamas vanduo, užtvenkiami kanalai, kad pelkė galėtų atsistatyti. Žmonės suprato, kad pelkė – svarbi ekosistemos dalis“, – aiškino specialistas.
Gamtininko pasiteiravus, kokių pelkių yra Lietuvoje, jis atskleidė, kad šios yra skirstomos į tris pagrindinius tipus – aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes ir žemapelkes.
Anot jo, aukštapelkės yra iškilusios, jos vandens gauna tik lietaus arba sniego forma ir tokiu būdu gali išsilaikyti ilgą laiką. Vis tik joms labai svarbios yra ir sausros, kurios palaiko balansą tarp sausumo ir drėgnumo, padeda pelkės mikroklimatui.
„Aukštapelkėse gali sušlapti kojas, nebent į kokį ežerokšnį arba akivarą žemyn galva šoksi – tada nuskęsi. Yra buvę ne kartą, kad prasmenga koja, durpė ir kiminai ją absorbuoja, ištrauki koją, o batas lieka pelkėje, tada reikia jo ieškoti, bet nuskęsti ten nėra taip jau lengva“, – paaiškino specialistas.
Kitos pelkės – tarpinio tipo pelkės. Anot gamtininko, jos turi tiek aukštapelkės, tiek žemapelkės požymių, pataikius į jų vandeningas vietas galima sušlapti kojas. O trečiosios – žemapelkės, kurios žmogui yra pavojingiausios.
„Žemapelkės, liaudyje vadinamos liūnais, yra ežerų pakrantėse, miškuose, turi daug vandens ir yra atviresnės bei pavojingesnės. Jos neturi sluoksnio, samanų paviršiuje ir tarp kupstų yra atviras vanduo. Ten šokant galima ir prasmegti“, – kalbėjo D. Makavičius.
Kaip pastebėti pelkes?
Taip pat pokalbio metu pašnekovas aptarė pelkių pastebimumą. Anot jo, iš tiesų pelkes nėra taip jau lengva pastebėti, reikia gerai įsižiūrėti.
Jis pasakojo, kad lengviausia tai padaryti priartėjus prie pelkės pakraščio, nes taip galima lengviau jį atskirti nuo sauso žemės ploto.
„Aukštyn lipant į aukštapelkę jau yra jaučiama, kad ji iškilusi“, – požymį nurodė gamtininkas.
Tuo tarpu žemapelkes pastebėti yra šiek tiek lengviau, nes jos turi daugiau skiriamųjų požymių. Pasak pašnekovo, ežerų pakraščiai ir bendras vaizdas gali parodyti, kad esama prie pelkės.
„Žemapelkės matosi žvelgiant į medžius ar ežerų pakrantes, nes ten didesni plotai liula“, – apie žemapelkes pasakojo jis.
Vis tik, pasak jo, įprastai žmonės prie pelkių nesiartina dėl to, nes naudos iš tos vietos nėra gaunama daug. Anot jo, vienintelis laikas, kada aukštapelkės tampa traukos centru – rudens metas, kai galima prisirinkti spanguolių.
Kitų gėrybių, pavyzdžiui, grybų ar kitų uogų ten sunku surasti, o durpes, pasak D. Makavičiaus, dabar visi perka prekybos centruose, o ne kasasi pelkėse.
Pašnekovas pridėjo, kad šiuo metu pelkės yra labiau gyvūnų ir paukščių prieglobsčio vieta. Ypač tuo metu, kai prasideda medžioklės sezonas.
Ką daryti įklimpus į pelkę?
Paskutinis aspektas, kurį aptarė pašnekovas, – gelbėjimasis iš pelkių. Anot jo, svarbu žinoti, kaip pasielgti atsidūrus tokioje situacijoje.
Iš pradžių D. Makavičius papasakojo apie gelbėjimąsi iš aukštapelkės. Jo teigimu, principas yra labai panašus kaip ir įlūžus į ledą.
„Iš principo, tokioje situacijoje tu neturi atramos, tad netgi aukštapelkėse yra akivarai, kurių gali nepamatyti tarp kupstų, į kuriuos gali įsmegti iki pažastų.
Tada reiktų rankas ištiesti į šalis, pabandyti pasiekti vieną ar kitą akivaro kraštą su rankomis, tie kraštai nėra labai stabilūs, kaip ir įlūžus ledui. Tada reiktų stengtis išsitiesti ir iškart nesistoti, o dar šiek tiek pašliaužti nuo tos vietos, kad būtų galima įsikibti į tvirtesnius augalus“, – pranešė jis.
Gamtininkas ramino, jog pas mus pelkės nėra tokios, kaip rodoma filmuose, į jas įsmegus nėra taip, kad žmogų greitai įtrauktų ir paskandintų.
Vis tik jis priminė, kad tokiais atvejais įmirksta drabužiai, kurie padidina kūno masę ir gelbėjimosi operacija apsunksta.
„O jeigu į žemapelkę įsmengi, čia tas pats kaip įkritus į vandenį, gali prireikti plaukimo įgūdžių priplaukiant iki kažkokio kupsto. Išsitiesti ten nevertėtų, nes pelkė skysta, jos didesni plotai.
Jeigu esate su draugu ir jums sunku iki pelkėje esančio žmogaus prieiti, žmogus toli nusikapstęs, reiktų virvės pagalba ar storesnės šakos pagalba gelbėti, paduoti ją ir taip ištempti kitą.
Jeigu neišeina padėti – reiktų kviesti gelbėtojus, bet iš tokių pelkynų, jeigu įlūžtame ne žiemą, galima išsikapstyti patiems“, – paaiškino ir baigė pokalbį specialistas.
Pabradėje dingo 4 JAV kariai ir 1 transporto priemonė
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad antradienį ryte paskelbta, kad po pratybų Pabradės poligone dingo trys užsienio kariai. Iš pradžių kariuomenė nekomentavo, kokios užsienio valstybės piliečiai yra kariai.
Kaip pranešė Policijos departamentas, apie tai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešimą gavo antradienio vakarą, 19 val. 19 min.
Pranešta, kad Pabradėje, po vykusių pratybų Pabradės poligone, dingo trys kariai su automobiliu. Vėliau paaiškėjo, kad kariai buvo keturi, su jais taip pat buvo šarvuotis.
JAV ambasados žinia
„Dingę kariai – visi iš 1-osios brigados, 3-iosios pėstininkų divizijos – incidento metu dalyvavo suplanuotuose taktinėse pratybose“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė JAV ambasada.
Buvo teigiama, kad dingusiųjų paiešką atliko JAV kariuomenė, kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis, Lietuvos teisėsaugos institucijomis ir kitomis tarnybomis. Šiuo metu vyksta paieškos bei gelbėjimo operacija.
5-ojo korpuso vadas, Generolas leitenantas Charlesas Costanza už dedamas pastangas, ieškant dingusių karių, padėkojo Lietuvos kariuomenei.
„Norėčiau asmeniškai padėkoti Lietuvos kariuomenei ir pirmiesiems gelbėtojams, kurie greitai mums padėjo paieškos operacijose“, – JAV ambasados įraše cituojamas C. Costanza.
„Būtent toks komandinis darbas ir parama parodo mūsų partnerystės ir žmogiškumo svarbą, nepaisant to, kokias vėliavas nešiojame ant pečių", – tęsė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
