Moteris atskleidė, kaip paruošti kanų gumbus ir kanų sėklas sodinimui.
Kanų gumbų paruošimas
Pirmas darbas, kurį reikia padaryti norint pasisodinti kanas, – augalų gumbų paruošimas. Tai, anot želdynų dizainerės, reikalauja atidumo.
„Pirmiausia, mes turime vasario-kovo mėnesį pradėti gumbų tvarkymą. Tad apžiūrime rezultatą, kaip mūsų kanos išžiemojo. Tada pradedame valyti, kad galėtumėme juos pasodinti.
Dažnai pradedančiajam kanų augintojui kyla klausimas, ką čia daryti gavus tokį gražų gumbą. Visų pirma, turime jį laužti <...>. Tai mes išlaužimo būdu atsidaliname gumbą, mums nereikalingas dalis padedame į šoną.
Mus labiausiai domina stambiausias gumbas. Peilio pagalba nuimame nereikalingas šaknis, nes jos būna žalingos, mat yra apmirusios, sukelia pūlinius patekusios į drėgną terpę. Visas sudžiūvusias dalis reikia nuimti, kad pamatytumėme, ar turime kažkokių puvinukų viduje, ar mūsų gumbas yra švarus.
Lobelė trukdo naujų šaknelių išleidimui, stiebams. Jeigu matome, kad ši dalis nėra graži, ji papuvusi, tai puvėsis plis toliau. Tada geriau nepjauti per storiausią vietą, o laužimo būdu atidalinti. Tada lūžimas įvyksta ploniausioje vietoje ir yra mažiausias pažeidimas gumbui. Tad sveiką dalį galime sodinti.
Paskui laužimo vietą reiktų apibrastyti medžio pelenais, kurie padeda greičiau uždžiūti. O po to gumbą padedame džiovinti dienai-dviems, kad nupjauta vieta pilnai uždžiūtų, nebešlapiuotų. Kai užsideda tokia tarsi mini žievelė, nebešlapiuoja, galima pradėti sodinti“, – aiškino ekspertė.
Ji pridėjo, kad tuomet laukia kitas etapas: „Tai tada reikia imti indelį, vazonėlį. Aš [permatomus] indelius naudoju tam, kad matyčiau, kada pradeda leisti šakneles ir jau būtų galima orientuotis, kada pradėti laistyti.
Žemėms naudojame universalų durpių substratą sumaišytą su kompostine žeme ir agroperlitu, kuris suteikia žemei purumo ir reguliuoja drėgmę. Žemė turėtų būti vos vos drėgna, bet tik ne žliugsinti.
Tada dedame mišinio į viršų, paliekame vietos, kad šakniastiebis galėtų plėstis į šonus ir lengvai užbėrę žeme paslepiame gumbą. Tada lengvai užspaudžiame ir laukiame, kol pamatysime, kada išleis šakneles ir stiebus.“
Puvinių ant gumbų tvarkymas
Vienas svarbiausių darbų – tinkamai sutvarkyti puvinius ant gumbų. Tuomet augalui dar yra šansų sudygti.
„Jeigu nenupjausime puvinių, tai jiems šansų nedaug. Jau ir nupjovus puvinius mažai šansų, bet svarbu, kad dar matomos dygimo akutės. Tada labai svarbu stipriai apdžiovinti, nes didelės padarytos žaizdos atneša daug žalos šakniastiebiui ir maža tikimybė, kad sugis. Bet tikėtis verta.
Kai nesimato net akučių augimo, laužiame gumbą ir pamatome puvinuką. Juos reikia išpjaustyti. O po to labai labai gerai apdžiovinti.
Dažnai stambiašaknių būna labai didžiuliai gumbai, bet viduje matosi daug puvinių užuomazgų ir pavasarį jos sunyksta. Tad nors išoriškai atrodo labai gražiai, bet reikia apžiūrėti. Tas puvinys gavęs drėgmės išsiplėtoja.
O netekimų turime visą laiką, bet kokiu atveju. Yra tam tikros veislės, kurios labai lepios ir jas sunku išlaikyti per žiemą, tad daug jų prarandama. Bet yra kai kurios veislės, kurios šimtu procentų išsilaiko: aukštaūgės, stambiašaknės užsilaiko daug geriau ir jos nėra tokios lepios. O, pavyzdžiui, „Cannova“ serija, kurias sutinkame prekybos centruose, jos žydi gausiai ir nuostabiai, duoda daug žiedų, bet šaknys super smulkios ir praktiškai neišsilaiko“, – tikino A. Milkintaitė.
Daiginimas iš sėklų
Tiems, kurie neturi galimybės sandėliuoti gumbų yra išeitis. Kanas galima susidauginti ir iš sėklų.
„Būtent tokias sunaikintas sėklas, kurios sunokintos, su kietu apvalkalu, galime dėti į popierinį voką ir laikyti stalčiuje.
Tiesa, reikia paminėti, kad daiginant iš sėklų, mes auginame hibridus. Kasmet turime hibridą, o ne gryną veislę, tad nežinome, kas iš jų išdygs: gal žalialapė, gal iš raudonžiedės geltonžiedė“, – apie būdą pasakojo želdynų dizainerė.
„Ką reikia daryti per žiemą jas išlaikius stalčiuje? Mes turime jas paruošti daiginimui. Jeigu iškart jas sodinsime, jos nesudygs, nes apvalkalas per kietas.
Pirmiausia, reikia mechaniškai apdoroti sėklą. Tam reikia replyčių, kad mūsų nagai išliktų gražūs ir saugūs, dar reikia metalui skirtos dildės.
Imame sėklytę, tvirtai suspaudžiame ir dildiname iki tol, kol pasimatys balta spalva. Tą reiktų padaryti dviejose vietose.
Tokią sėklytę dedame drėgnoje terpėje, kurią prieš tai patartina dezinfekuoti, nes nuo įrankių gali užsinešti nešvarumas. Tad galite valandžiukę jas pamirkyti kalio permanganato silpname tirpale arba jode. Litrui vandens vienas lašelis“, – atskleidė moteris.
Pelėsio ant sėklų tvarkymas
Kuomet į kanų gumbuose galima pastebėti puvėsio, tai kanų sėklose – pelėsio. Ekspertė paaiškino, kaip su juo elgtis.
„Į sėklytes yra linkęs įsimesti pelėsis. Tai kalio permanganatas nuima šią riziką.
Pamirkius sėklas naudoju vatos tamponėlius, plastikinį indelį. Į indelį įdedu sudrėkintus vatos tamponėlius. Sudėjus sėklytes, jas patartina išmėtyti skirtingose indelio vietose, kad nesiglaustų, nes ne visos būna supelijusios. Tada reikia laukti mažų šaknelių ir tik tada sodinti.
Tam, kad pakeltumėme šaknis, reikia naudoti didesnę temperatūrą: tai galima naudoti šildomus kilimėlius ar padėti šalia radiatoriaus. Svarbu, kad būtų aukštesnė temperatūra ir išlįstų šaknelės. Tai, kai turime šakneles, galime sodinti.
Sodinimui naudoju arba daiginimo mišinį arba tą patį, kurį ruošiuosi šakniastiebių daiginimui. Daiginimui vėl gi, kol daigelis neišlindęs, galime naudoti plastikinį maišelį. Tai per vieną parą jau galima pamatyti daigelius. Kurį laiką juos galime laikyti plastikiniame apvalkale, galima ir parėmimą padaryti, nes kanos greitai auga. Svarbu visa tai daryti šviesioje, šiltoje aplinkoje. Ir po kiek laiko mes jau turėsime naują augalą“, – atskleidė ji.
„Svajonių sodus“ per TV3 stebėkite kiekvieną sekmadienį, 11 val., o „Svajonių ūkį“ – 8.30 val.!
