Kodėl jos atsiranda, kaip jų išvengti ir kokių klaidų vengti bandant jas pašalinti – apie tai pasakoja „UAB Amvista“ specialiųjų darbų valymo padalinio vadovas Mindaugas Lukoševičius.
Kodėl vonios paviršiai kalkėja?
Pasak M. Lukoševičiaus, pagrindinė kalkių susidarymo priežastis – vandens kietumas.
„Viskas priklauso nuo vandens – kur jis tiekiamas centralizuotai, o kur naudojamas iš gręžinio. Kietesniame vandenyje yra daugiau kalcio ir magnio druskų, kurios, išdžiūvus vandeniui ant paviršių, palieka baltas nuosėdas“, – aiškina specialistas.
Jo teigimu, net ir tame pačiame mieste vandens kietumas gali labai skirtis.
„Vilniuje yra rajonų, kur vanduo minkštesnis, o kituose – kietesnis. Tiems, kurie turi privačius gręžinius, situacija dar labiau priklauso nuo konkretaus šaltinio“, – priduria jis.
Kur kalkės atsiranda dažniausiai?
Kalkių nuosėdos labiausiai kaupiasi ant dušo sienelių, kriauklių ir maišytuvų.
„Dažniausiai problematiškiausia vieta – dušo kabinos stiklas. Jei žmogus po maudymosi kiekvieną kartą nenubraukia nuo stiklo vandens, po kelių mėnesių jis pasidengia matiniu kalkių sluoksniu. Tada tenka gerokai pavargti, kol viską atvalai“, – pasakoja M. Lukoševičius.
Jis pataria po kiekvieno nusiprausimo duše naudoti guminį vandens nubrauktuvą, dažnai naudojamą langams bei veidrodžiams valyti. Šis paprastas įprotis ženkliai sumažina kalkių atsiradimo riziką.
Namų priemonės ar chemija – ką rinktis?
Nors valymo priemonių pasirinkimas platus, ekspertas pabrėžia, kad svarbiausia – atsargumas ir saikas.
„Žinoma, galima naudoti kalkių ir rūdžių valiklius iš parduotuvės, tačiau svarbu laikytis instrukcijų. Papurkšti, palaikyti 5–10 minučių, tada nušveisti kempinėle ir gerai nuplauti švariu vandeniu“, – sako specialistas.
Tiems, kurie savo namuose renkasi natūralesnius būdus, actas taip pat gali būti efektyvi priemonė.
„Actas tikrai padeda, ypač ant stiklinių ar keraminių paviršių. Tik reikia nepersistengti ir prisiminti, jog jis netinka marmurinėms bei granitinėms dangoms, nes rūgštis gali jas pažeisti“, – įspėja M. Lukoševičius.
Kai noras išvalyti kalkes baigiasi sugadintu paviršiumi
Pasak pašnekovo, dažnai pasitaikanti klaida mėginant panaikinti kalkių apnašas – netinkamo valiklio pasirinkimas.
„Žmonės kartais nepažiūri etiketės ir rūgštinį valiklį naudoja ant metalinių kranų. Tuomet paviršius pajuoduoja, atsiranda dėmių, kurių jau nebeįmanoma pašalinti. Tokios klaidos kainuoja brangiai“, – sako specialistas.
Dar viena klaida – per ilgas valiklio laikymas ant paviršiaus. Tai gali ne tik sugadinti paviršių, bet ir pakenkti sveikatai.
„Naudojant cheminius valiklius būtinai reikia vėdinti patalpas, dėvėti kaukes bei pirštines. Valikliai garuoja, o tais garais kvėpuoti tikrai nereikėtų“, – primena jis.
Kaip išvengti kalkių?
Pasak valymo specialisto, kalkių prevencija – tai keli paprasti, bet veiksmingi įpročiai:
- Po dušo nubraukti vandenį nuo stiklo;
- Reguliariai valyti apnašas (kas 1–2 mėnesius), nelaukiant, kol susikaups storas sluoksnis;
- Rinktis švelnesnes priemones arba actą, jei paviršiai tam tinkami;
- Vėdinti patalpas valant ir laikytis kitų saugumo taisyklių.
„Kalkės – tikrai ne pasaulio pabaiga. Svarbiausia prižiūrėti paviršius reguliariai, o ne tada, kai jau reikia šveisti tris valandas“, – reziumuoja M. Lukoševičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
