Jurgita pasidalijo, kaip jai kilo mintis pasidaryti megztuką iš savo mylimo augintinio šerių.
Idėja gimė juokais
Moteris naujienų portalui tv3.lt pasakojo, jog anksčiau juokaudavo, kad iš to, kiek jos augintinis šeriasi, galima suverpti siūlus. Tačiau juokai visai neseniai virto realybe.
„Idėja kilo iš juoko. Auginantieji Labradoro retriverius žino – jie labai šeriasi. Juokaudavome, kad reikia surinkti šuns plaukus ir suverpti. O vieną dieną cinktelėjo – na juk tikrai galima.
Tai aš surinkau 500 gramų šuns vilnos. Šukuodavau šunelį periodiškai apie metus laiko, kol pririnkau.
Susiradau verpėją, kuri nuverpė iš surinkto kailiuko siūlus. Verpdama papildomai pridėjo augalinio pluošto – tencelio, bambuko, sojų pluošto. Man buvo svarbu, kad megztinis būtų visiškai tvarus, t. y. kad nebūtų papildomai maišoma avių vilnos.
Kai verpėja nuverpė siūlus, tuomet mezgėja pagal mano norimą modelį numezgė megztinį. O numezgus megztinį, suverptų siūlų šiek tiek liko. Iš jų pirmokė dukra mokykloje mezga kitus mezginius“, – istorija dalijosi Jurgita.
Sulaukė teigiamos reakcijos
Nors, rodos, Jurgitos sprendimas nusimegzti megztinį iš šuns plaukų neįprastas, tačiau moteris tikina, kad iš aplinkos sulaukė palaikymo.
„Mano artimieji žinojo, kad darysiu šį projektą – matė, kaip šukuoju ir renku kailį. Žiūrėjo į tai paprastai – tiesiog kartu su manimi laukė rezultato. Kiti žmonės, kai savo „Instagram“ paskyroje pasidalinau vaizdo įrašu (angl. reels), kuriame įamžinau ir pasidalinau šia idėja, nustebo, bet daugelis gavo įkvėpimo.
Nemažai žmonių rašė man asmeniškai, taip pat komentavo po reels‘u, kad tai įkvepianti idėja. Mano sukurtas reels‘as sparčiai išplito internete. Taigi reakcija – labai teigiama“, – džiaugėsi pašnekovė.
Atskleidė megztuko privalumus
Idėja išties neįprasta, tačiau joje Jurgita mato daug privalumų. Tai lėmė jau dešimt metų trunkantis moters veganiškas gyvenimo būdas. Ji nevartoja mėsos ir pieno produktų.
„Tokį gyvenimo būdą pasirinkau ne tik dėl sveikatos (man svarbu subalansuota sveika mityba), bet ir dėl etinių priežasčių: norisi neišnaudoti kitų gyvūnų, gyventi su jais meilėje ir taikoje.
Nešiodama mums įprastus, iš avių vilnos pagamintus megztinius, jausdavausi dviprasmiškai. Domėjausi, kiek diskomforto avims sukelia vilnos kirpimo procesas. Nešioti tokiu būdu atsiradusius mezginius neatrodo itin tvaru ir etiška.
Buvo žmonių, kurie po to, kai pasidalinau reels‘u, man sakė ir rašė: „Taigi avis būtina kirpti“. Na, jeigu jūs jas auginate su meile ir su meile nukerpate, tada tai vienas vilnos atsiradimo būdas. Bet jei perkate iš avių vilnos masinėje gamyboje pagamintus drabužius, tikrai nežinote, kaip avys buvo augintos ir kokiu būdu buvo nukirptos.
Turbūt nesitikime, kad kirpėjai lopšines dainavo kerpamoms avims, kurios auginamos masiniu būdu. Tokiu atveju viskas vyksta greitai, kirpimas avims sukelia diskomfortą, ir jos čia – tiesiog produkto gamintojos. Man nesinori palaikyti tokio gyvūnų auginimo būdo. Galima kur kas tvariau“, – savo požiūriu dalijosi Jurgita.
Jaučia džiaugsmą nešiodama megztinį
Vilkėdama iš šuns plaukų pagamintą megztinį Jurgita jaučiasi kur kas geriau nei nešiodama iš avių vilnos pagamintus drabužius. Ji pasakoja, kad jaučiasi tai, jog augintinis buvo šukuojamas su meile.
„Nevaidinu šventosios – yra tekę pirkti ir turiu vilnonių drabužių iš avių vilnos, bet kad žinotumėt, koks geras jausmas nešioti iš savo augintinio, mano atveju, – šuns, su meile iššukuotos vilnos megztinį.
Atrodo, kad tas gyvūnas su visa savo džiaugsminga energija visad šalia. Ir kiek meilės, kiek taikos su tokia darna atėjusiame drabužyje. Mano augintinis šukuojamas dažnai ir užmiega iš atsipalaidavimo. Ir pats drabužio gimimo procesas įdomus, mielas ir smagus.
Be to, toks sprendimas yra tvarus – galima panaudoti gyvūno, kuris ir taip periodiškai šukuojamas, vilnas, užuot išmetus, jas galima surinkti ir suverpti“, – pasakojo pašnekovė.
Ji pridūrė, kad visi perkantys iš gyvūnų plaukų pagamintus megztukus turėtų suklusti, nes svarbu pasidomėti, kaip su šiais gyvūnais buvo elgiamasi: „Dar noriu atkreipti skaitytojų dėmesį: kai paskelbiau savo socialiniuose tinkluose vaizdo medžiagą, kurioje pasidalinau megztinio iš šuns vilnos gimimo procesu, buvo keli komentarai žmonių, kuriems yra tekę pirkti kojinių ar kitų mezginių iš šuns ar katės vilnos. Surinkti savo augintinio plaukus tvariu būdu ir nusipirkti jau gatavą gaminį – skirtingi dalykai.
Tikiu, kad yra žmonių, kurie su meile iššukuoja augintinio kailiuką, ir taip gimsta mezginiai, bet būtinai pasidomėkite, prieš pirkdami, kaip gaminamas drabužis. Gal, pavyzdžiui, jis atėjo iš Kinijos, kur šalies įstatymai šunų atžvilgiu itin nepalankūs ir gyvūnai čia išnaudojami.“
