Žinoma menininkė dabar gali džiaugtis pasibaigusiu sėkmingu gydymu. Moteriai teko nelengva dalia: teko atlaikyti chemoterapiją, krūties pašalinimo ir atkūrimo operacijas, švitinimą.
Draugų palaikymas neleido pasiduoti
Šiuo metu atliekama hormonų terapija, kuri skirta atgauti jėgas ir greičiau atsistoti ant kojų. Stebuklingų būdų išgyti nėra, pasak menininkės, visa paslaptis slypi gydytojų nurodymuose.
„Viskas vyko pagal planą. Kaip sakė gydytojai taip ir gydžiausi. Visas procesas... Vykdžiau viską, ką sakė gydytojai“, – teigia J. Rekevičiūtė.
Jūratė Rekevičiūtė nuolat stebino medikus savo aktyvumu ir veiklumu. Praėjus kelioms dienoms po sudėtingos operacijos moteris jau norėjo keltis ir judinti rankas. Medikai juokėsi, kad tai stebuklas ir tokios gyvybingos pacientės dar nėra matę.
„Matomai mano prigimtis tokia ir iš draugų buvo didžiulis palaikymas. Tai aš tikrai negalėjau leisti sau palūžti, nes kai aplink tiek daug gero linkinčių ir visko buvo. Buvo ir maldų, ir visko, tai jaučiausi labai globojama, tai man suteikė labai daug stiprybės iš tikrųjų“, – savo aktyvumo paslaptimi dalinasi moteris.
Planas – gyventi
Nors moteris šiuo metu gali džiaugtis įveikusi ligą, tačiau prie kūrybos grįžti per daug neskuba. Liga išsekino ir dirbti gali tik po kelias valandas per dieną. Menininkė teigia, kad dar nežino ar liga turės įtakos jos kūrybai, nes ji dar tik grįžta į savo kūrybines vėžes.
„Dar beveik nieko nesukūriau. Aš dar tik bandau sugrįžti į ritmą, nes aš negaliu daugiau 4 valandų dirbti. Aš labai pavargstu, tai aš labai lėtai dirbu iš tikrųjų. Dar nežinau, kaip čia pasikeis, kaip čia bus“, – sako J. Rekevičiūtė.
Tačiau menininkė nepraranda entuziazmo. Paklausta apie tolimesnius planus, moteris džiaugsmingai sušunka: „Gyventi!“. Pasak moters, tai pagrindinis planas, o visą kitą gausis savaime.
„Gyventi! Gyventi! Didžiausias planas yra gyventi ir džiaugtis tuo, kad gyvenu. Čia yra didžiausias mano planas, pagrindinis. O visa kita... Ką duos gyvenimas, tą ir imsiu“, – apie ateities planus nesiplečia menininkė.
Spalvos labai svarbios
Charizmatiška moteris ataugusius plaukus nusidažė rožine spalva. Pasak jos, tai lėmė rožinės spalvos troškulys ir noras pralinksminti save ir kitus. Šiek tiek vėliau juos dar labiau pagyvino ir dabar jos galvą puošia rožiniai mėlyna šukuosena.
Neseniai moteris atšventė savo 50-ąjį gimtadienį. Jos gyvenime gimtadieniai užima ypatinga vieta, todėl ši šventė visuomet yra ryški ir įsimintina. Pagrindinis šventės akcentas – raudona spalva. Ji menininkei simbolizuoja aistrą ir gyvenimą. Gimimo dienos šventė vadinosi „Švęskite gyvenimą“.
„Šventė buvo raudona. Visi buvo apsirengę raudonai, buvo 150 raudonų ir auksinių balionų. Buvo labai linksma. Visi man pasakė labai daug gražių žodžių. Kažkaip esu egoistė ir man viską reikia gauti dabar. O po to jau gali nieko nebesakyt“, – apie didžiąją šventę pasakoja J. Rekevičiūtė.
Menininkei spalvos yra labai svarbios. Pasak jos, ji niekada nesirenka spalvų – rengiasi taip, kaip norisi būtent tą akimirką. „Aš nieko nesirenku, jos (spalvos) mane pasirenka. Jos ateina ir aš net negalvoju nei kaip suderinti. Jos pasirenka mane ir man jų reikia ir viskas. Aš visai negalvoju iš tikrųjų“, – sako moteris.
Taip yra ir jos kūryboje. Menininkė daro tai, kas tuo metu jai atrodo teisinga, patrauklu. Atsižvelgia į tai, ką nori papasakoti kitiems.
Panašiai gimė ir naujausia jos fotosesija angelų tematika. Fotografijų centre – pati Jūratė su raudonais angelo sparnais. Ši fotosesija buvo daryta Šveicarijos kalnuose, ją atliko fotografas Robertas Rudys.
„Angelas visada yra kaip apsauga. Raudonas angelas yra kūrybiniam polėkiui. Manau, kad iš viso šito turėtų gimti paroda“, – intriguoja menininkė.
Prisipažino po pusmečio
50-ies Jūratė Rekevičiūtė save vadina multifunkcine menininke ir grafike, nors tradicinės nespalvotos grafikos formos jai yra svetimos. Priešingai – jos sukurti paveikslai, interjero detalės, indai bei juvelyrika trykšta įvairiausiomis spalvomis. Būtent barokiškai įmantrios, puošnios formos yra menininkės skiriamieji kūrybos bruožai.
Autorę taip pat galima vadinti ir atspaudos meistre, nes jai yra labai svarbus spausdinimo procesas. Pastaruoju metu eksponuotose parodose autorė pristatė visiškai naujai jos išrastą – atspaudo nuo suknelės techniką.
Kita J. Rekevičiūtės ,,vizitinė kortelė“ – originalūs ekstravagantiški porcelianiniai papuošalai ir itin spalvingi dekoruoti porcelianiniai indai su asmeniniais palinkėjimais.
Nors moters nuveiktų darbų sąrašas yra iš tiesų didžiulis, vis dėlto jos biografijoje šiandien tenka įrašyti ir dar vieną skaudų punktą. 2018 metų rugpjūtį J. Rekevičiūtė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino itin skaudžiomis naujienomis su savo bičiuliais: „Taip, aš turiu prisipažinti. Pirmiausia – sau. Aš sergu, labai sergu. Man – vėžys“.
Kiaušinio dydžio guzas
Atrodo, kad menininkė J. Rekevičiūtė gyveno visai įprastą savo gyvenimą, puoselėjo didžiulius kūrybinius planus ir džiaugėsi kiekviena diena. Tačiau lemtingą kovo mėnesį moteris po nakties užčiuopė kiaušinio dydžio guzą krūtinėje. O štai tada menininkė suprato – reikia kuo skubiau apsilankyti pas specialistus.
„Po nakties atsirado kiaušinio dydžio guzas krūtinėje. Staiga, per vieną naktį... Gydytojai jį apžiūrėjo, atliko visus reikalingus tyrimus. Balandžio pabaigoje jau išgirdau lemtingą diagnozę“, – įtemptas akimirkas prisimena moteris.
Išgirdus gydytojus tariant lemtingus žodžius „Jums vėžys“, ne vienam pacientui akimirksniu sugriūna visas pasaulis, pro akis prabėga visi džiaugsmingiausi įvykiai, o mintyse sukasi tik didžiulis noras gyventi. Tačiau menininkė nuo pat pirmos akimirkos suprato, kad ji padarys viską, jog pasveiktų.
Pripažinti sau pačiam
Menininkė J. Rekevičiūtė atvirauja, kad sunkiausia, išgirdus diagnozę, yra išmokti pripažinti skaudžią tiesą ne kam kitam, o sau pačiam.
„Aš gal tik prieš kelias dienas jau pilnai supratau, kas įvyko. Pasakyti sau pačiam, kad sergi, prilygsta didžiausiam žygdarbiui. Kitam sakai, kad sergi, bet pats šito suvokti negali. Vis atmetinėji, tikini, kad tau taip būti tikrai negali, juk tu supermenė. Draugai irgi netikėjo, sakė, kad man tikrai taip būti negali“, – savo emocijomis dalijasi moteris ir jautriai priduria: „Deja. Paaiškėjo, kad nesu aš jokia supermenė...“.
Nors krūties vėžio diagnozę J. Rekevičiūtė išgirdo dar 2018 metų balandžio mėnesį, pasakyti tai garsiai moteris ryžosi tik praėjus penkiems mėnesiams. Moteris tai pranešė, pasidalijusi savo nuotrauka socialinėje erdvėje. Kaip sako pati J. Rekevičiūtė, galbūt toks viešas prisipažinimas buvo pirmiausia skirtas ne kitiems, o pačiai sau.
Paviešinimas – diskusija su savimi
J. Rekevičiūtė tikina, kad jai kaip ir visiems sergantiems šia klastinga liga prireikė iš tiesų daug drąsos pasakyti savo diagnozę garsiai. Kaip ji pati sako – jos paviešinimas pirmiausia buvo diskusija su savimi.
„Ilgai nesakiau to viešai, nes galvojau, kad tai mano asmeninės problemos. Draugams pasakiau, o kitiems... atrodo nepatogu, gėda. Viduje buvo daug prieštaringų jausmų“, – neslepia žymi grafikė.
Nors dar visai neseniai menininkė nespėjo suktis rutinoje ir savo veikloje, vis dėlto liga iš tiesų sulėtino moters gyvenimo tempą. Jos paklausus, ar ji ketina kurti ir toliau, moteris tik entuziastiškai sušaukia – „Tai aišku!“.
„Negali būti jokios kitos kalbos. Kai pasveiksiu, laukia didžiulis balius su fejerverkais ir balionais. Žinoma, dabar reikia susiimti, bet su tokiu dėmesiu ir palaikymu neįmanoma nepasveikti“, – optimistiškai kalba pašnekovė.
