„Lenkite pirštus, jei jums paskutiniu metu pasireiškia šie simptomai: jaučiatės pavargę, blogai dirba galva, sunkiai atsigaunat po poilsio, įprasta veikla reikalauja daugiau jėgų negu anksčiau, auga svoris, ant kūno atsispaudžia drabužiai, pavyzdžiui, kojinės palieka žymes, pabrinksta paakiai, blogėja protinis darbingumas ir atmintis“, – simptomus vardina profesorius.
Kas sieja visus šiuos išvardytus požymius? Jiems visiems būdinga tai, kad juos lemia sulėtėjusi skydliaukės veikla, dar vadinama hipotiroze. Pasak gydytojo, sutrikus skydliaukės veiklai, poveikį jaučia visas organizmas.
„Skydliaukė gamina hormonus, tarp jų ir T3. Šį hormoną galima palyginti su automobilio užvedimo rakteliu, o jo poveikį mūsų kūnui – su variklio užvedimu. T3 hormonas užkuria energijos gamybą mūsų ląstelėse. Endokrininė sistema apskritai yra viena svarbiausių kūno dalių – be jos mes negalėtume egzistuoti“, – tikina gydytojas.
Kodėl gali sulėtėti skydliaukės veikla?
Skydliaukės veiklą gali paveikti tiek išoriniai veiksniai, tiek kasdieniai mitybos įpročiai. „Pirmiausia noriu paminėti stresą – jis išderina viską. Patiriant stresą organizmas išskiria daugiau hormonų, tokių kaip kortizolis, nors ne tik jo, yra ir kitų. Be to, skydliaukės veikla gali sulėtėti dėl kepenų suriebėjimo, kurį skatina mūsų mityba. Kuo daugiau suvartojame angliavandenių, tuo labiau riebėja kepenys. Taip pat svarbus yra medžiagų trūkumas – jodo, geležies, cinko, seleno, vitamino D ir vitamino A“, – teigia A. Unikauskas.
Kartais tam tikri simptomai, kuriuos įprastai siejame su skydliaukės veiklos sutrikimais, iš tikrųjų gali būti nulemti suriebėjusių kepenų.
Profesorius aiškina, kad skydliaukė gamina du hormonus: T4 ir T3. T4 yra neaktyvus hormonas, o T3 – aktyvus. Apie 80 procentų skydliaukės gaminamų hormonų yra neaktyvūs. Tad kyla klausimas: kuriame organe vyksta šių hormonų aktyvavimas? Atsakymas – kepenyse. Tačiau, jei kepenys yra suriebėjusios, šis procesas ima strigti. Net jei skydliaukė veikia gerai, prasta T4 konversija į T3 kepenyse gali sudaryti įspūdį, kad skydliaukė neveikia tinkamai. Šis procesas ypač sutrinka, kai organizmui trūksta geležies.
Mitai ir tiesa apie skydliaukės veiklą
„Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė teigia, kad nors skydliaukė yra maža liauka, ji gali sukelti itin rimtų sveikatos problemų. Be to, šią liauką supa daugybė nepagrįstų mitų, kuriuos gydytoja laidoje paneigia.
„Vienas iš mitų – kad skydliaukės ligomis serga tik moterys. Tai netiesa. Skydliaukės ligomis serga ir vyrai, nors moterims jos pasireiškia 6–8 kartus dažniau. Kitas mitas – jog skydliaukės ligomis serga tik vyresnio amžiaus žmonės. Tai taip pat netiesa. Skydliaukės ligomis gali sirgti tiek naujagimiai, tiek vaikai, tiek paaugliai“, – sako pašnekovė.
Kyla klausimas – ar būtina tirti skydliaukės veiklą, jei nejaučiame visų simptomų? Kokios žmonių grupės yra linkusios nepastebėti skydliaukės ligų ir kodėl?
„Ar tiesa, kad jei nėra simptomų, nėra ir problemų? Netiesa. Apie 50–60 proc. žmonių net neįtaria, kad turi skydliaukės sutrikimų. Dažnai tai nutinka paaugliams – tėvai mano, jog vaikai tiesiog tingi mokytis, o pasikeitusį elgesį priskiria paauglystei. Tačiau neretai tai ne tik paauglystė, bet ir skydliaukės problemos. Kita rizikos grupė – moterys klimakteriniu laikotarpiu, kai klimakso ir skydliaukės sutrikimų simptomai sutampa“, – pasakoja „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
Kaip galima padėti mūsų skydliaukei?
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė dalijasi patarimais, kaip teisingai rūpintis skydliauke.
„Pagalbą sau teikti reikia ne tada, kai situacija tampa nebekontroliuojama, o kai viskas yra dar gerai. Visų pirma, svarbu valgyti maistą, praturtintą jodu – pavyzdžiui, vartoti jūros dumblius ir paprastą druską pakeisti joduota druska. Taip pat būtina užtikrinti pakankamą geležies ir seleno kiekį organizme. Jei jaučiate skydliaukės ligoms būdingus simptomus, geriau nedelsti ir pasidaryti tyrimus, kad sužinotumėte, ar tikrai netrūksta geležies ir seleno. Kaip ir kitas ligas, skydliaukės hormonų sutrikimus gali lemti stresas, todėl labai svarbu išmokti jį valdyti“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Daugiau apie skydliaukės veiklą ir jos daromą įtaką mūsų organizmui – laidoje „Kviečiame daktarą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
