Apie nerimą, jo simptomus ir pagalbą sau papasakojo „Nerimo klinikos“ psichologė Ilona Šulnienė.
Pasak psichologės, su nerimu yra susidūrę visi. Ji atskleidė, kad tuo metu yra itin išgyvenama dėl ateities, kuri nėra aiški.
„Kiekvienas iš mūsų gyvenime jautėme nerimą. Artimiausias pavyzdys galėtų būti pandemijos situacija, kurią visi patyrėme pirmą kartą ir išgyvenome neapibrėžtumą dėl ateities. Iškilo grėsmė sveikatai, saugumui, buvo apribotas bendravimas“, – pavyzdį pateikė I. Šulnienė.
Taip pat pašnekovė pridėjo pavyzdžius, kad nerimas gali kilti ir tuomet, kai laukia darbo pokalbis, kyla neramumų dėl sveikatos pokyčių, laukia egzaminų sesija: „Jis dažniausiai pasireiškia dėl ateities, kai nežinoma, kokia ji bus, nėra atsakymų.“
Sveikas ir nesveikas nerimas
Nors nerimas, iš principo, yra dar viena žmonių juntama emocija, tačiau svarbu, kad ji nesitęstų per ilgai.
„Nerimas yra reikalinga emocija, kaip ir visos kitos. Juk jaučiame pyktį, džiaugsmą, liūdesį. Nerimas yra apsauginė reakcija <...>.
Bet kai jis užtrunka ilgiau, tampa liguistas, ima veikti mūsų kūną, protą ir jausmus, kenkia kasdieniniam gyvenimui. Nesveikas nerimas veda link sutrikimo“, – apie ribą tarp sveiko ir nesveiko nerimo pasakojo I. Šulnienė.
Gali pasireikšti net fiziškai
Psichologė, paklausta apie tai, kaip nerimas pasireiškia, atsakė, kad yra trys esminės reakcijos: proto, kūno ir emocijų.
„Pirmiausia, iš ko galime suprasti, kad nerimaujame: kai padaugėja minčių, daug galvojame apie iškilusią problemą, tuomet vis mąstome ir nerandame atsakymų.
Dar į nerimą gali reaguoti kūnas – neretai žmonės įvardija jaučiantys įtampą sprande, kartais gali pajusti dilgčiojimą kūne, sunkumą krūtinėje, dažnesnį širdies plakimą“, – kalbėjo psichologė.
Pašnekovė paaiškino, kad nerimas jaučiamas prote, kūne ir emocijose: „Nerimas veikia mūsų būseną, galime tapti dirglesni, gali sutrikti miegas ar apetitas.“
Yra būdų sau padėti
Prabilus apie pagalbą sau, psichologė paaiškino, kad nerimą jaučiantiems žmonėms greičiausiai padeda kvėpavimas.
„Pirmas ir pats greičiausias būdas sau padėti yra ramus kvėpavimas. Žmonės, kurie atranda šitą būdą, pritaiko jį labai skirtingai: vieni seka ar skaičiuoja, kaip įkvepia, iškvepia, kiti pasitelkia diafragminį kvėpimą. Taip kvėpuojant įvyksta tarsi stop pauzė, atsitraukimas nuo situacijos. Tada leidžiama sau išeiti iš to nerimo rato, paklausti savęs, kas dabar su manimi vyksta, galbūt yra per daug darbų, žmogus pervargęs ar kitų nerimo priežasčių“, – pagalbos priemonę įvardijo I. Šulnienė.
Ji pridėjo, kad taip pat gali pagelbėti įvairios autogeninės treniruotės, meditacijos, mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) technikos: „Žmonėms reikia daugiau įsiklausyti į save, pabandyti įvairias praktikas ir atrasti labiausiai tinkančias. Vieniems reikalingos ilgesnės praktikos, kitiems – trumpesnės, kad ir trijų minučių kvėpavimas ar stabtelėjimo pauzė.“
Svarbi artimųjų reakcija
Nors žmogui, susiduriančiam su nerimu, svarbu žinoti, kaip elgtis tokiose situacijose, visgi, artimųjų pagalba taip pat gali praversti.
„Draugai ir šeima, matydami nerimaujantį ar pasikeitusį artimąjį, turėtų pasidomėti su kokiais sunkumais ar problemomis susidūrė artimasis. Galbūt žmogus nori išsipasakoti, tada palaikymas ir supratimas gali padėti.
Kartais nerimą jaučiantis žmogus gali neigti, sakyti, kad jam viskas gerai arba nepriimti savo šeimos ir draugų pagalbos. Tuomet galima paskatinti kreiptis į specialistus“, – artimųjų pagalbos metodus išdėstė I. Šulnienė.
