Pasak etnologo, šv. Liucijos diena dar kitaip būdavo vadinama šv. Vilties arba Šviesos diena, o gruodžio 13-oji diena parodydavo, koks bus sausio mėnuo.
„Kokia 13-oji diena, toks bus sausio mėnuo, kokia 14-oji – toks bus vasaris, 15-oji rodo kovo mėnesį, 16-oji balandį ir taip toliau. Galima maždaug visus metus nusakyti“, – atskleidė L. Klimka.
Pasakė, koks bus sausis
Vis tik etnologas pažymėjo, kad protėviai šv. Liucijos dieną stebėdavo orą ir žiūrėdavo ar sninga, ar lietus lyja, ar saulė šviečia.
„Stebėdavo, koks oras bus priešpiet ir koks popiet – tai tokia pirma mėnesio pusė ir antroji pusė. Toks spėjimas būdavo“, – pridūrė jis.
L. Klimkos teigimu, protėviai orus spėdavo ir kitu būdu:
„Šeimininkas paimdavo 12 žiupsnelių druskos ir papildavo prie namų slenksčio, o po kurio laiko žiūrėdavo, kuris žiupsnelis labiausiai sudrėksta.
Vadinasi, tai tas mėnuo, skaičiuojant nuo staktos, ir bus drėgniausias metas, bus daugiausiai lietaus tą mėnesį“, – sako etnologas ir priduria, kad tokie spėjimai Lietuvoje buvo gerai žinomi.
Tuo tarpu paklaustas apie tai, kokie orai nusimato sausio mėnesį, jis pabrėžė, kad sausio pradžia, panašu, kad bus gan šalta.
„Gali būti šalčio, sniego nelabai, nes šiuo metu nėra daug sniego, tik truputį, bet šaltuko yra. Saulėtas rytas, žiemos pradžia gali būti nebloga, graži“, – pasakojo pašnekovas.
Etnologas taip pat pridūrė, kad dar nežinia, koks bus likęs sausio mėnuo, nes nežinia, koks oras gali būti po pietų, tačiau sausio pradžia ir pirmoji pusė turėtų būti šviesi.
„Dažnai šis šv. Liucijos dienos spėjimas pasitvirtina. Koks oras po pietų, tokia antroji mėnesio pusė. Sunku pasakyti, kokia bus diena, gal užtrauks debesys, nežinia, bet kol kas yra šviesi diena, ne veltui yra šviesos diena, o šv. Liucija buvo šviesos mergaitė“, – pridūrė jis.
Kuo ypatinga šv. Liucijos diena?
Etnologas pasakoja, kad šv. Liucijos diena yra įdomi tuo, kad vakarai pradeda nebetrumpėti – saulė leidžiasi tuo pat metu.
„Iš ryto ji (saulė, – aut. past.) dar pramiega minutę ar porą, bet jau 12 dienų belieka iki didžiosios žiemos šventės, Kalėdų. Tarp kitko, 12 dienų buvo tarpas tarp senojo ir naujojo kalendoriaus“, – pažymi jis.
L. Klimka taip pat pridūrė, kad protėviai šiuo laikotarpiu, likus 12 dienų iki Kalėdų, kaime ruošdavosi šventei – puošdavo eglutę, vaikai mokydavosi eilėraščius, daineles ir karpydavo iš popieriaus, su mama kepdavo meduoliukus ir rengdavosi didžiajai šventei, kad mokykloje ir namuose galėtų gražiai ką nors padeklamuoti ar padainuoti.
„Kituose mūsų kaimyniniuose kraštuose šv. Liucija yra labai paminima ir kai kurie papročiai yra atėję ir pas mus. Pavyzdžiui, lenkai sakydavo, kad gruodžio 13 d. yra saulės gimimo diena, galbūt dėl to, kad saulė leidžiasi tuo pačiu metu, nesutrumpėja diena“, – pasakojo jis.
L. Klimka pasakojo, kad skandinavų jaunimas mažuose miesteliuose ruošdavo šv. Liucijos eitynes – vieną mergaitę aprėdydavo baltai, nupindavo vainiką, įtaisydavo į jį keletą žvakelių.
„Šv. Liucija Romos laikais buvo gyvenusi šventoji, kuri lankydavo katakombose pasislėpusius pirmuosius krikščionis ir atnešdavo jiems maisto.
Taigi, Skandinavijoje mergaitė neša rankose pyragą, ją lydi vaikinai. Jie eidavo per miestelį ir visi sveikindavo bepradedant ruoštis šventėms“, – pažymėjo pašnekovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!