Etnologas Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti apie ypatingą Gandrinių dieną. Pasak jo, šiandien pasirodo daugybė gyvybę liudijančių požymių, kurie rodo, kad nuo dabar prasideda pavasaris.
Pavasario ženklai
Pašnekovas pasakojo, kad, visų pirma, lietuviai šią dieną dažniau pakeldavo galvą į dangų ir dairydavosi gandrų. Pasak jo, šiemet Lietuvoje jau girdima apie pirmuosius užfiksuotus šio paukščio pasirodymus.
„Šią dieną pasirodo daug gyvybę liudijančių požymių, vienas iš jų – gandro parskridimas. Sakoma, kad gandras po savo sparnu iš šiltųjų kraštų atneša kielę, kuri išspardydavo ledus nuo balų, tvenkinių, ežerų. Reikšdavo, kad paskutiniai ledai ištirpsta, prasideda tikras pavasaris.
Pagal požymius ir tikėjimą galima spręsti, kad žmonės senų senovėje, dar medžiotojų bendruomenės laikais, šią datą laikydavo ribine, kada baigiasi šaltasis metų periodas ir prasideda malonesnis, šiltesnis laikas“, – paaiškino specialistas.
Taip pat gamtos prabudimą ir gyvūnijos sujudimą rodydavo miško ženklai. L. Klimka kalbėjo, jog šią dieną prabusdavo meška.
Anot jo, prabudus meškai miške įvykdavo galių apsikeitimas ir žiemą karaliavęs briedis užleisdavo sostą meškai.
„Taip pat raiste atbusdavo gyvatės ir visu kamuoliu išriedėdavo iš po kelmo, kur miegojo žiemos miegu. Šio kamuolio viduryje būdavo gyvačių karalienė, kuri turi karūną. Manyta, kad ją karalienė duoda gyvatėms paritinėti, pažaisti, o karūna, pagal mitologiją, turi stebuklingų galių. Apie tai yra daug pasakojimų susiję.
Ši diena buvo reikšminga ir bitininkams, nes bitės pradėdavo skraidyti nuo šios dienos. Ši diena jiems būdavo šventė“, – sakė jis.
Gandrinių reikšmė
Įdomu tai, kad šiai dienai kiekvienų namų šeimininkai turėdavo savo užduočių. L. Klimka pasakojo, kad šeiminkės gamindavo „gandro pusryčius“, o šeimininkai eidavo į podėlius.
„Šeimininkė ruošdavo „gandro pusryčius“. Jie būdavo simboliniai, kepdavo bandeles iš visų auginamų javų, į vidų įdėdavo, dažniausiai, krekenų, tad tos bandelės simbolizuodavo būsimų metų derlių. Visų javų dėdavo, nes reikdavo, kad visi javai užderėtų kitąmet.
Šeimininkė keldavosi anksti, nes sakydavo, kad jeigu Gandrinių rytą pramiegosi pusryčius – visus metus nesiseks darbai, būsi slunkius“, – liaudies išmintimi dalijosi pašnekovas.
Tuo tarpu šeimininkai šią dieną keliaudavo į podėlius, kuriuose būdavo laikoma pavasario sėkla. Anot L. Klimkos, namų šeimininkai paliesdavo grūdus, pabūdavo su jais, taip tikėdamiesi perduoti savo gyvybinę energiją ir sulaukti gausaus derliaus.
O visi kiti šią dieną dažniau pakeldavo akis į dangų ir norėdavo pamatyti gandrą. L. Klimka pasakojo, kad skirtingos pirmą kartą tais metais pamatyto gandro pozicijos liudydavo apie tai, kokie bus metai.
„Sakydavo žmonės, kad svarbu, kokį gandrą pamatysi. Jeigu pamatysi skrendantį, jis bus dešinėje pusėje, metai bus sėkmingi, greitai eisis darbai. Jeigu kitoje pusėje ir tupintį kur nors, susitraukusį – taip ir metai eisis, metai bus vargingi.
Merginos labai džiaugdavosi, jeigu pamatydavo skrendančią gandrų porelę. Sakydavo, kad kiti metai bus poringi, susiras likimo skirtąjį, atvažiuos piršliai“, – pasakojo etnologas.
Kokie artėjantys orai laukia?
Pasak pašnekovo, nors Gandrinės nebūdavo pagrindinė orų spėjimo diena, vis tik lietuviai tam tikrus spėjimus turėdavo.
Anot jo, žmonės manė, kad kokie orai bus per Gandrines – tokių bus galima tikėtis iki pat kitos reikšmingos dienos, Joninių šventės.
„Ši diena kol kas apsiniaukusi, nėra saulėta, tačiau per ją nelyja“, – aiškino etnologas, nurodydamas, kad apytikriai tokių orų galima tikėtis iki Joninių.
Pasak L. Klimkos, kita reikšminga data, per kurią bus spėjami orai – šv. Velykų diena.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
